Parketlentės ir jų klojimas

Taigi, atėjus laikui apsispręsti, kokios mūsų namuose bus grindys,  o šildymo būdui diktuojant savus poreikius – nusprendėm, kad gyvenamosiose namo dalyse bus ąžuolinės parketlentės.

Rinkoje šiuo metu yra tikrai didelis pasirinkimas : dvisluoksnės/trisluoksnės, šukuotos/nešukuotos, su užraktu/click sistema, su  su nuožulnom/be nuožulnų,  bei pločiai nuo 140mm iki 220mm, ar jos klijuotos iš kelių suklijuotų ą-uolo lamaelių, ar pagamintos iš vientisos ą-uolo lamelės, tačiau svarbiausias visų parketlenčių skirtumas – paviršiaus apsaugos būdas Alyvuotos arba Lakuotos.

Kadangi grindų alyvavimas  tam skirta alyva   Lietuvoje pradėjo  populiarėti  tik visai neseniai,  tad kaip ir dauguma naujovių ji vertinama atsargiai. TIkriausiai visi esame girdėję gąsdinimus, kad jei dėsi alyvuotas grindis – turėsi bėdų, nes viskas išsiplaus, kad reikes alyvuoti kelis kartus į metus ir pan. Dauguma šių mitų labai lengvai griūna apsilankius namuose, kuriuose tokios grindys intensyviai eksplotuojamos ne vienerius metus.

Bendrai žiūrint, parketlenčių pasirinkimas tikrai didelis, tačiau kainos  dažnai kandžiojasi (30eur-60eur už m2). Apvažiavau praktiškai visas  parketlenčių pardavimo vietas Vilniuje, ir galiu drąsiai patvirtinti seniai žinomą tiesą – nuoširdus bendravimas su klientu – pusė  pardavimo sėkmės, o Aurelijai iš Elitėjos tai puikiai sekėsi 🙂

Taigi, kaip jau supratot, pasirinkau Alyvuotas, vienos lentos 140mm plocio, 13mm storio, dvisluoksnes ąžuolo parketlentes su paprastu špuntu iš panevėžiečių gamintojų UAB ELITĖJA . Parketlentės pramoniniu būdu dengiamos Osmo alyva 3032 spalva, o po suklojimo dar rekomenduojama padengti alyva su vašku, kuri sukuria apsauginį viršutinį sluoksnį.

Parketlentės atvažiavo  įvairių ilgių  nuo 1,8m iki 2,4m igio, ir  priešingai nei maniau išpradžių – skirtingo ilgio parketlentės leidžia taupyti pačias lentas, nes lieka mažiau nuopjovų, bet beabejo reikia daugiau pažaisti modeliuojant kur kokia lenta efektyviausiai turi dėtis.

 

 

Parketlenčių klojimą nusprendžiau atlikti pats, tad Kalediniu laikotarpiu pasiėmiau beveik 3 savaičių atostogas ir kibau į darbus. Pagrindinis kriterijus sėkmingam darbui – gerai paruoštas pagrindas. Pas mane grindų betono paviršius kaikur nebuvo labai gerai sulipęs, delto kaikur atsirado išdūlėjusių vietų (kas automatiškai didina Klijų išeigą), o taip pat ir dėl prieš kątik pabaigtų dažymo darbų betono drėgmė nęvisur buvo tokia kaip rekomenduojama (nedaugiau 2,5% drėgnumas), nors pagal visus reikalavimus grindis ganėtinai ilgai brandinau (šildžiau išlėto vis keldamas temperatūrą + vedindamas). Vistik  pirmąją atostogų dieną nusprendžiau, kad reik naudoti gruntą turinti hidroizoliacinių savybių, na ir beabejo dirbti ant tokio nugruntuoto paviršiaus yra žymiai maloniau/patogiau/švariau.

 

Taigi, dar savaitę pakaitinus grindų betoną, pradėjau  darbus: Pirmiausia visą betoną labai atsakingai reikia išsiurbliuoti su dulkių siurbliu, tada dviem sluoksniais nusigruntavau visą betono paviršių (80m2 sunaudojau  visą kanistriuką grunto dengiant 2 kartais).

 

Montavimą pradėjau nuo virtuvės plytelių,  palikau 1cm tarpą, tačiau dabar akivaizdu, kad nors būtent toje namo vietoje yra placiausia išilgai dėtų parketlenčių vieta (parketlentės i plotį turi daugiau šansų plėstis nei į ilgį), bet  1cm tarpas atrodo perdidelis, ir manau, tikrai užtektų 0,5/0,8 tarpelio (siūles tarp plytelių ir parketlenčių užtepiau silikoniniu hermetiku ir su parketo hermetiku). Prieš montuojant susidėlioju visas parketlentes “sausai”, tokiu būdu lengva pasidėlioti raštą/šakas. Mano parketlentės neturi jokios sukabinimo sistemos, tiesiog yra paprastas (mamka/papka) spuntas, dėl to, jau kokioj 10 eilėj pasijautė, kad parketlentės neideliai priglunda viena prie kitos, tad teko naudotis suveržimo diržais.  Aš darydavau taip: užsitepu klijų 2-3 eilėm, dedu parketlentes, tada jas 2/3 vietose suveržiu diržais, ir vė tepu klijus 2-3 eilėm (tokio laiko užtenka, kad lentos šiektiek prisigriebtų ir šiektiek pasispaustų pagal formą.

TOkiu būdu klojant viskas sekasi ganėtinai neblogai, tačiau problemos prasidėjo, kai daromos pauzės tarp klijavimų ir klijai visiškai sudžiūsta. Kadangi parketlentes pradėjau dėt “Papka” spuntu į klojimo krypti- po  juo visada lieka šiektiek klijų, kuriuos reik LABAI atsakingai nuvalyt arba prieš, arba po klijų sudžiūvimo (labai nepatogu ir sudėtinga), priešingu atveju nutiks taip, kad klijų gumuliukai neleidžia lentom gražiai vienai su kita susispausti. Kad visos parketlentės gerai prisispaustu ir prisiklijuotų naudojau visokius svorius (išpradžių kitus parketlenčių pokus ir klijų kibirus, vėliau viską kas daug svėrė. Deja vistiek keletoje vietų lentos gerai neprisiklijavo.

 

~80m2  parketlenčių vienas  (žmona padėjo nusigruntuot ir kaikur padėliot parketlenčių raštą) užtrukau  ~10 dienų (kiti gal pasijuoks, bet kai darai pirmą karta ir sau, norisi daryt maksimaliai gerai 🙂

Pabaigus visus klojimo darbus, dar kartą švariai išsiubliuotos grindys ir su lengvai drėgnu skudurėliu nuvalytos dulkės. Nežinau ar taip tik atrodo, ar ištikrųjų iš osmo gautas volelis kažkuo stebuklingas, bet su juo be vargo išalyvavau ~85% viso ploto, o su iš senukų pirktu  voleliu tikrai atvargau kol isalyvavau 2 kambarius.

Išdžiuvus alyvai, spalva gražiai pasodrėjo, tačiau grindys pasidarė labai slidžios, o vaikštant basom, po kojomis girgžda lyg einant per sniega 🙂 Tiesa slidumo ir girgždėjimo efektas po kokios savaites beveik išnyko 🙂 Turiu pripažint kad alyva nors ir ekologiška, turi ganėtinai intensyvų kvapą, kuris išsigaravo tik per gerą savaitę. Iš likusio pusės bakelio alyvos, dar nusialyvuosiu Ažuolo masyvo plintusus, bet apie tai kitam įraše 🙂

Update: Rūbinėje pagaliau pabaigtos dėti parketlentės (buvau pritrūkęs). Kadangi Elitėja turėjo tik 18cm plocio ruosiniu, nusprendžiau, kad tai visai nebėda 🙂 Labai gerai matosi, kaip Alyva pakeicia parketlentės vaizdą, nes tos kelios lentos buvo visai niekuo nedengtos.

Vidaus PALANGĖS

Šalant orams lauke, atėjo laikas pilnai užsisandarinti lango mazgą, tam reikėjo ne tik apsišiltinti apatini angokraštį, bet ir susidėti vidaus palanges. Renkantis kokios pas mus bus palangės, iškarto atmečiau tuščiavidures plastikines palanges, mediniu irgi nelabai svarstėm, tad ieškojom medžio drožlių pagrindų gamintų palangių.

2016-09-22-13-40-59

 

Kaip ir Amnamas nusprendėm pasirinkti 30 cm Werzalit exclusive palanges. 11,19m  + laminavimas kainavo  251eur. VIsas palanges užsakiau  +1cm prie nišos pločio. Pirkom iš UAB VIlniaus Ejotra

 

Prieš montuojant palanges, reikėjo galutinai susitvarkyti apatinį angokraštį, keramikinių blokelių skyles per kelis kartus užtinkavau su likusiais plytelių klijais, tuomet perklijavau vidinę lango juostą , užkišdamas į paskutinį plastikinio lango griovelį, taip kad užsisandarintų ir rėmo/polanginio profilio mazgas. Pprieš klijuojant 3cm XPS lapus, gipsiniame tinke pasiruošiau griovelius,  kad tilptų palangė, kadangi niša siaurėja link lango, ties pačiu rėmu palangė į tinką įlenda po 1cm ar net giliau, bet man pasirodė greitesnis variantas įgilint tinką, nei pjaustyt palangę 🙂

Kadangi iš vidaus matėsi išlindę lango tvirtinimo kampai, XPS išpjausčiau pagal juos labai kruoščiai, nes vistik tai nemažas šalčio tiltelis Prieš užklijuodamas juostą, visus likusius tarpus užpūsdavau mažai besiplečiančiom specialiom akustinem putom (langų/durų montavimui), bei iškart klijuodavau kita juostos gala prie XPS, kadangi putos vistiek šiektiek pučiasi – su pirštais vis priglostydavau , kad juosta neprarastu stačių kampų. Vėliau po lango rėmu dar išpjoviau ploną xps juostelę, taip, kad palangė po remu palystu ~1cm.

PO pačia palange dėjau polistirolo pakistukus, kad palangė prisispaustų prie lango rėmo, ir su gulščiuku tikrinausi, kad būtų šioks toks nuolydis į kambario pusę, ir spausdavau su svoriais. Vistik ant poros palangių per  anksti nuėmiau svorius, ir keliose vietose palangė pasikėlė perdaug- teko zulinti putas ir daryti pernaują.

Visas palanges iškišinėjau i kambario pusę tiek, kad tarp  snapelio ir sienos liktu ~1cm. Sumontavus visas palanges, pradėjau užtaisinėti tuo pačiu gipsiniu tinku, o veliau glaistu, Bet kadangi kaiptik tuo metu galutinai atsisakėm minties dažyti ant neglaistytų sienų – tvarkyma perėme apdailininkai.

 

Teisybės dėlei reiktų paminėti, kad Werzalit balta spalva nėra tokia jau balta, o turi geltonum0 atspalvį (jei nežinotum, pamanytum, kad nugeltonavo nuo saulės), tai ypač pasimatė  baltai nudažius sienas.

KATILINĖS REIKALAI (aprišimas)

Visą katilinės projektavimą ir aprišimą su tėčiu atlikinejome patys. Apie pagrindinį katilinės irenginį Chapee katilą jau rašiau čia,  prie šio galingo katilo pirkau Drazice OKC 160/1 m²  ,kuris nuo paprasto OKC 160 skiriasi tuo, kad turi 1m2 šilumokaitį, o tai reiškia žymiai greitesnį boilerio užkaitimą (jei gerai pamenu, per testini matavimą boileris  nuo ~10c iki  60c prikaito per ~1h). Beveik visus žalvarinius sujungimus naudojau General Fittings kuriuos  pirkau iš UAB “NAURISA – A KVEDUKTS” (Latvių firmelę, kuri Vilniuje sugeba labai neblogas kainas pasiulyt!)

Kadangi vandenį naudosim iš jau ~25m eksploatuojamo gręžinio, žinojau, kad jame yra nemažai kalkių, tad prieš užpildant sistemą vandeniu, iškart pasistačiau vandens minkštinimo įrenginį,  kurį pirkau iš http://filtrasvandeniui.lt/ ,dėja, nelabai patinka  Kinietiškas valdiklis (detaliau apie filtrą bus galimą aprašyti jau pradėjus gyvenimą).

Nuotraukos gali atrodyti šiektiek padrikos, tačiau manau tiem, kam aktualu – supras.

Katilo, boilerio ir vandentiekio aprišimo schema.

Kondensacinio katilo kamino  sujungimas.

Lygiagrečiai su katilinės aprišimu pasidariau 2 rankšluoščių džiovintuvus (gyvatukus), kurie abu turi elektrinius tenus, bei yra sujungti nuosekliai  iš atšakos prieš grindų šildymo kolektorių. Ant gyvatuku atšakos uždetą elektrinė sklendė, kuri užsidaro jei yra įjungiamas kurio nors gyvatuko el tenas. Kadangi abu gyvatukai, bei mažojo wc kriauklės, ir dušo maišytuvai,  yra ant su katiline besiribojančių sienų, nusprendžiau daugiasluoksnius vamzdžius  šiem mazgam vesti išoriniu būdų katilineje. Vizualiai katilinėje tai gal ir neatrodo labai gražiai, tačiau, tai buvo vienas iš lengvesnių ir paprastesnių variantų, sienose užteko prasigręžti skyles kiaurai plyteles ir blokelius, ir iškišti vamzdžius.

Minkštinimo filtro pajungimas neapsiėjo be nuotykių, užveržinėjant plastikinę išardomą jungtį , vieną iš jų nulaužiau.  Tad teko improvizuot ir naudoti metalą 🙂

Na ir finale katilinė atrodo taip.

Dujų kondensacinis katilas ir jo pajungimas.

Projektuojant namą, jau žinojome, kad jis bus šildomas duju kondensaciniu katilu, iš tikrųjų, kito šildymo šaltinio net nesvarstėm, nes iki pat sklypo ribos ateina dujų trasa.

Dujų katilą pirmiausiai rinkomės pagal parametrus, labai smarkiai nežiūrint i Brandą. Šiuolaikiniai namai yra ganėtinai šilti ir sandarūs, o energijos poreikis ganėtinai mažas, tad atrodytų, kad  namui pilnai užtektų  mažo galingumo katilo, tačiau jei karštas vanduo boileryje šildomas taip pat dujinio katilo pagalba – katilo galia tiesiogiai proporcinga kaip greitai tas vanduo bus šildomas.

Mano pasirinktas katilas CHAPPEE PLATINUM+ HTE 1.24 V (2.4-24 kW)  yra  24kw galingumo su moduliacija 1:10, tad kitaip sakant jo galingumas yra nuo 2,4kw iki 24kw pagal poreikį. Katilai parsiduoda su keliom komplektacijom, su horizontaliu kaminu  ir su vertikaliu,  tai ir kaina šiektiek varijuoja, nes daugiau/mažiau komplektuojančių dalių. Taip pat į standartinį komplektą įeina lauko temperatūros daviklis. Šis katilas žinomumu beabėjo nusileidžia kitiem gamintojam, kurie marketingui skiria didžiulius pinigus, bet mano galva šitas katilas yra tame pačiame lygyje kaip Viessmann, o kaina yra geresnė.

 

Chapee (Tariasi Šapy) katilai – Prancūzų produktas, visi katilo viduriai ir naudojami brandai sukuria patikimumo pojūtį. Šių katilų atstovai Lietuvoje UAB Elstava. Vytautas Mob. 370-686-30101 profesionaliai patars.

Jau mūrijant kaminą vienoje iš ventiliacinių šachtų buvo lygiagrečiai dedamas kaminėlis garam – Polipropileninis vamzdis su specialiais centruojančiais žiedais, pačioje ventiliacijos šachtoje. Apatinė detalė ,taip pat, stacionariai buvo įstatyta mūrijant visą kaminą, dėja, kai atėjo laikas montuoti dujų katilą susidūrėm su problema – katilas kabinamas ant sienos, kuri yra žymiai giliau nei iš kamino išlendanti polipropileno alkūnė. Žinoma visada galima panaudoti daugiau vamzdžio, tačiau ta mintis man nepatiko ir po kelių pamatavimų paaiškėjo, kad jei iš pačio kamino vamzdis išlys kita kryptim, jis bus idealioje trajektorijoje dujų katilui.

Iškart po Katilo pastatymo i vietą, Skominta sumontavo dujų vamzdį  ir pajungė jį į katilą (kitas galas buvo tiesiog išvestas į Dujų dėžutę).

 

Katilo aprišimą, kaip ir  visos katilinės aprišimą, dariau pats su Tėčio pagalba.

Didžioji dauguma informacijos apie šį katilą pateikiama Prancūziškai, žinoma yra instrukcija Anglų kalba, na ir šiektiek info Lietuviškai, dėja aiškinantis kiekvieno vamzdelio reikšmę neapsiėjau be Elstavos komentaro, tad jei kažkam tai bus naudinga :

1. Nupylimo atvamzdis
2. Paduodama į šildymo sistemą
3. Niekas nesijungia (aklė aptarnavimui)
4. Paduodama į tūrinį karšto vandens šildytuvą
5. Dujos
6. Vandentiekis (šaltas vanduo sistemos papildymui)
7. Grįžtama iš šildymo sistemos
8. Drenažas nuo automatinio apsauginio/atbulinio/papildymo vožtuvo
9. Grįžtamas iš tūrinio karšto vandens šildytuvo

Kartais daro ir taip, kad ant 9 dedama aklė, o prie 7 jungiamas trišakis, ir į jį sujungiamos grįžtamos iš šildymo sistemos ir iš tūrinio karšto vandens šildytuvo.

katilo-amzdeliu-reiksmes

Finale viskas gavosi maždaug taip.

 

 

Po šio etapo beliko derintis dokumentaciją, dėl pačio dujų paleidimo su ESO, o tai užtruko beveik 2mėn… Kadangi oras už lango vis vėso, teko pradėti bent, šioki tokį šildymą su elektriniais vėjaliais.

Ir štai pagaliau 2016-11-18 Elstavos meistras  atvyko katilo paleidimui (beje, kaip ir visur, ši paslauga kainuoja papildomai, ir tik jų pajungimas suteikia katilo garantiją), o name įsivyravo šiluma. Prieš viską paleidžiant  patikrina ar sandarus kamino pajungimas, ir ar gerai  sujungta visa kita. Kadangi tiek lauko temperatūros daviklį, tiek visus kitus katilo laidų pajungimus jau buvom pasiruošę, šis procesas neužtruko.

Plytelių klojimas

Kadangi šiuo metu viskas jau smarkiai artėja link įkurtuvių, blogas pradėjo vėluot su įrašais, Plytelių klojimas prasidėjo ~2016 rugpjūčio mėn.

 

20160801_195938

Plytelių klojimą galima būtų suskirstyti į du etapus: katilinės plytelės (viską dariau pats) bei visų kitų patalpų plytelės klijavimas (atlikinėjo samdomas žmogus).

Vonios, dušo plyteles rinkomės 30×60 matmenų iš Senuku (su 30% nuolaida), virtuvės plyteles 60×60 ir tambūro plyteles 30×30 pirktos iš Iris. Katilinės plytelės vienos iš pigiausių (Grindų po ~5eur.m2, o sienų po ~3,2eur/m2).

Kaip ir daugumos statytojų, pirmoji įrenginėjama patalpa -Katilinė, tad kol laukiau meistrų, nuo ten ir pradėjau klijavimą.

 

KATILINĖ

Klijavimą pradėjau nuo sienų, nes grindų tikslus lygis dar nebuvo aiškus, kad nepamesti lygio prie sienos prisitvirtindavau profiliuką, ir plytelę kabindavau tiesiai ant jo, vėliau, kai jau buvau išklijavęs grindų plyteles, visas  apatinės eilės plyteles pjoviau pagal faktą.

Sienos buvo nutinkuotos ganėtinai lygiai, tad kažkokių didelių bėdų nebuvo. Tačiau grindyse turėjau vienu metu spręsti net keletą klausimų: visoje katilinėje grindų betonuotojai buvo padarę 1cm žemiau nei kitur,  tam kad būtų galima vėliau gražiai sugaudyti nuolydžius, deja čia buvo kvailas sprendimas, nes vėliau visą tą aukščių skirtumą gaudžiau su plytelių klijais… Taip pat grindyse turėjau trapą, bei 2 techninius komunikacijų šulinėlius, kuriuos reikėjo gražiai apipjauti su plytelėm.

Trapų integravimo plytelėse sprendimus jau gvildeno IRnamas ir Anamas. Buvau suplanavęs trapą daryti 4 plytelių centre (tokiu būdu nusipjautų gražiai 4 plytelių kampukai), deje nežinau kas man susišvietė, bet gavosi kaip gavosi 😀

Viskas sekėsi daugiau-mažiau neblogai, kol nepriartėjau prie kamino, nes kažkaip šitos vietos nebuvau iki galo sugalvojęs kaip spręsti. Kadangi mūridamas sieną iš silikatinių plytų paskutinę plytą dėjau skersai – tas kampas nebuvo pilnai suformuotas, visada galvojau, kad jį padarysiu iš gipso, bet vėliau vistik suformavau plokštumą kampu. Kadangi plokštumą formavau iš akies,  vėliau klijuojant plytelę, paaiškėjo, kad nuo vidurio sienos aukščio gavosi pilvas, ir teko plytelių kampą pradėt kitaip.

 

Kaip pirmą kartą darant, savo rezultatu likau patenkintas.

 

 

Nuo čia viską darė plytelių meistras, kuriam mokejau po 12eur/m2.

 

TAMBŪRAS

Plytelės pirktos iš Iris po ~7eur/m2

 

VIRTUVĖ

Virtuvės zonoje norėjome didelių gabaritų plytelių, tad pasirinktos 60×60 Villeroy Boch plyteles iš Iris po ~13eur/m2

Nors visa pirmoji plytelių eilė bus paslėpta po pvirtuvės baldais, jos nedėti vistiek negali 🙂 taip sutapo, kad nuo vienos sienos iki kitos sienos su reikiamais tarpukais tilpo lygiai 7 plytelės, o kadangi plytelės supakuotos po 3 vnt, rizikuodamai neėmėm nei vienos papildomos plytelės ir tai pasiteisino 🙂 Visos plytelės buvo dedamos, kad plytelių/parketlenčių sandūroje būtų vienodame aukštyje (tam meistrui specialiai palikome kelis pavyzdžius), dėje, kadangi šių plytelių kampai yra statūs ir aštrūs, minimalūs aukšių nesutapimai su parketlentėm jaučiasi (plytelės gavosi šiektiek aukščiau).

 

DUŠAS

Duše prieš klijuojant plyteles, viskas kelis kartus buvo ištepta Kiilto hidroizoliacine mastika. Visiem vamzdžiam skylės buvo gręžiamos vėliau kiaurai sieną, bet apie tai kitame įraše.

 

VONIA

Kaip ir Katilinėje, vonios erdvėje grindys buvo padarytos -1 cm žemiau (su mintim, suformuoti nuolydžius, bet tai buvo bloga mintis), tad tą 1cm darbininkas naikino su išlyginamuoju sluoksniu. Vėliau vonios ir kriauklės zonos, taip pat, buvo išteptos hidroizoliacine mastika. Šioje patalpoje grindų plytelės buvo dedamos prasilenkiant, o sienos standartiškai.

Priartėjus prie lango, su meistru nusprendėm, kad aplink langą, išoriniame kampe naudosim aliuminio profiliuką, kurį apvesim aplink visą langą, nes palangė taip pat bus iš plytelės, pakišant ją po lango rėmu. Savaitgalį suformavau palangę iš XPS, specialiai suformavau gražų nuolydį. Kaiptik tuo metu, porai dienų išvykau į komandiruotę, o grižęs pamačiau, kad jis vistiek padarė savaip, ir tam kad nereiktų papildomai pjaut apatinės sienos plytelės viską pakėlė ~3cm ir net nesugebėjo padaryti nuolydžio.. Visi tarpai jau buvo užglaistyti, tad taip ir palikom, bet eilinį kartą pasitvirtino tiesa, kad visus ir visada reikia KONTROLIUOTI.

 

 

 

 

 

Gipsinių sienų ir Lubų glaistymas

EDIT:Šis įrašas buvo pradėtas rašyti pries 3 mėnesius, tačiau taip ir nepabaigtas…
Po gipso lubų ir pertvarų montavimo, teko ieškoti kas jas glaistys ir dažys – realiai pirmą karta per 2m namo statybos laikotarpį susidūriau su meistrų trūkumu – vėl jaučiamas statybų bumas ir darbininkai diktuoja savo sąlygas…
Teko apsistoti ties gipso montuotoju rekomenduotu žmogumi (EDIT:Deja darbais nesu patenkintas..), kuris galejo pradeti už poros savaičių, bet realiai pasirodė už beveik 3 sav. Tą laiką skyriau katilinės plytelių klijavimui, parketlenčių, dažų, santechninių prekių pasirinkimui ir paieškai.

Taip jau sutapo, kad su meistru tariantis dėl lubų glaistymo, paaiškėjo, kad jis ankščiau 10m užsiėminėjo tik plytelių klijavimu, o kadangi mano ~70m2 plytelių klijuotojo paieškos taip pat nebuvo labai sėkmingos, sutarėm, kad tas pats žmogus suklijuos ir plyteles – tačiau apie tai kitame įraše.

Taigi, sederėta kaina po 8eur už glaistymą/dažymą ir tiek pat už metrą užuolaidų įgilinimų bei kitų kampų tvarkymą.
Visos išilginės (įgilintos) gipso kartono siūlės glaistytos uždengiant su Knauf tinkliuku, visos skersinės neorginalios siulės glaistytos su stiklo pluošto juosta, visos pertvarų/sienų siulės glaistytos klijuojant popierinę juostą (EDIT:  popierinės juostos deja nebuvo užklijuotos..), lubų/sienos mazgas tik užglaistomas iki praslydimo juostos nenaudojant jokio papildomo tinkliuko/juostos (teoriskai ateityje turėtų atsirasti kontroliuojamas trūkis palei pat praslydimo juostą, kurį vėliau uztepsiu baltu akrilu (EDIT: čia viena iš didžiausių mano klaidų, neįvertinau medinės pertvaros judėjimo galimybės ir nepasidaviau meistrį atkalbinejimui dėti bent jau popierine juostą).
Visos lubos ir pertvaros artimiausiom dienom bus glaistomos visu plotu su Igis mikrokeramikos glaistu (purškiant su aparatu), lubos vėliau bus dažomos Fluger matiniais dažais, na o visas gipsiniu tinku nutinkuotas sienas be jokio papildomo ištisinio glaistymo (tik su lokaliais tinko duobučių pataisymais) planuojam nusidažyti patys su žmona (EDIT: deja visi po tinkavimo dirbę žmonės paliko nemažai sienų pažeidimų, o ir pats tinko paviršius šviečiant su lempa nebeatrodė toks lygus, tad šiuo metu visos sienos ir lubu kraštai yra glaistomi ir bus dažomi kitų darbininkų).

PS. Kadangi kaiptik tuo metu sustreikavo mano telefonas, teko iš stalčiaus išsitraukti seną S3, tad nuotraukų iš šio etapo nedaug, ir jos prastos kokybes..

 

 

SANDARUMO TESTAS (Papildyta video)

Sveiki, vasara prabėgo labai greitai ir ganėtinai produktyviai, tačiau blogo įrašams laiko atrasti tampa vis sunkiau. Štai ir dabar, paskutinę vasaros dieną rašau sėdėdamas lėktuve kažkur pakeliui į Amsterdamą.

Dauguma šiuolaikinių namų statomi maksimaliai šilti, tačiau dažnai pamirštama, kad būtent namo sandarumas smarkiausiai įtakoja, kaip ilgai ta šiluma name išsilaikys. Namo sandarumą užtikrina tokie elementai kaip grindų betonas, sienų tinkas, lubų garo plėvelė, būtent pastaroji atlieka viena iš svarbiausių vaidmenų, tad kiekvienas plėvelės pradūrimas ar sujungimas turi būti labai sandariai užklijuotas. Kaip jau rašiau senesniuose įrašuose apie ventiliacijos ortakių montavimą ir lubų karkaso įrengimą, prieš sukant kiekvieną medvaržtį, ant plevelės buvo klijuojamas bitumines juostelės gabaliukas, tokiu budu užsisandarino kiekvienas, ar bent jau dauguma skylių plevelėje. Taip pat tinkavimo metu, tinkas buvo užleistas 2-5cm ant pačios plėvelės krašto, tokiu būdu mūro sienos/lubų plėvelės mazgas gavosi maksimaliai sandarus.

20160721_125150

 

Taigi, viena dieną vasaros viduryje sulaukiau UAB Termas specialistų vizito (beje, jie yra tarp tų 4 sertifikuotų laboratorijų lietuvoje, galinčių išduoti sertifikatą ir nors yra šiauliečiai – kiekvieną dieną važinėja po visą lietuvą), kurie ir atlikinėjo namo sandarumo testą. Prieš patį testą, nemažiau svarbus ir daug laiko atimantis procesas- žinomų nesandarumų paruošimas: iš lauko pusės užklijuojamos rekuperatoriaus padavimo/išmetimo angos, užklijuojami visi trapai/kanalizacijos vamzdžiai, užklijuojamos kamino angos, bei langų rankenų skyles (nes rankenų kolkas nėra).

Ant paradinių durų sumontuojamas galingas ventiliatorius, kuris traukia orą iš patalpų vidaus į lauką, arba atvirkščiai – pučia į pastato vidų, tokiu būdu sukeldamas slėgį namo viduje. Pastarasis variantas efektyviausias žiemą, tuomet iš lauko lengva pamatyti per kur šiltas oras patenka į lauką. Kadangi testą atlikinėjom vasarą, orą ištraukinėjom iš namo vidaus ir su dūmų ir oro srauto matuoklio pagalba ieškojom per kur oras patenka į namą, o patikėkit – jis patenka! Beje, pirmą kartą įjungus ventiliatorių, plėvelė pučiasi į namo vidų kaip balionas, ir visame name girdimas gasdinantis traškėjimas!

Sukelus ir palaikant pastovų reikiamą slėgį, pirmiausia tikrinamos visos žinomos ir numanomos nesandarios vietos- mano atveju dar buvo nesutvarkytos langų apačios, rozetės, kaikurie plėvelės sujungimai, grindų/sienos susikirtimo vietos – visų šių vietų rezultatai nenustebino. Nesitikėjau, kad pučiant dūmus po cokoliniu profiliu, jie puikiausiai numigruoja ne tik po lango apačia, bet ir per keramikinio blokelio skyles, tad prieš dedant vidines palanges ir xps, vėliau visas blokelio skyles sandariai užtepinėju skiediniu/plytelių klijais. Dūmų pagalba tikrinami visų langų galimi nesandarumai, šiektiek leidžia per langų gumines tarpines, “štapikus”, tiesa pasakius tikėjausi prastesnio varianto ir tik bebaigiant tikrint langus supratau, kad ant langų rėmų išorės esančių techninių ventiliacijos skylių esu užklijavęs po mažą permatomos lipnios juostos gabaliuką (tas skyles buvo pamėgusios širšės), nulupus kelių langų lipnias juostas ir dar kartą paleidus dūmus, rezultatas švelniai tariant įspūdingai nemalonus – per lango vyrius dūmai eina tarytum be jokio pasipriešinimo…. 😦

sitam video labai gerai matosi kaip plevesuoja plevele pro minimalius nesandarumus (matomas duju kondensacinio  katilo vamzdis ileistas i ventiliacini kamineli).

Apie mano paradinių durų (Niekam nesiūlau rinktis lenkiškų Mikea durų) ir jų nesandarumus, neapsiverčia liežuvis jų vadinti sandariom, kai per spynos šerdelių vidurį ir aplink spynas/rankenas plika akimi šviečia tarpai, o žiemą apšąla netik spynos/rankenos, bet ir pačios durys – neverta net šnekėti.

Čia šiektiek termovizinių durų nuotraukų.


Pasiruošimas testui užima apie valandą, dar porą valandų užtrunka nesandarumų ieškojimas, jų tvarkymo sprendimų aptarimas, na ir visų žaisliukų susipakavimas užtrunka dar apie pusvalandį, tad planuojantiems sandarumo testą – planuokit laisvą pusdienį.
Namo apskaičiuotas sandarumo koeficientas 0.95, tad net ir su tokiu galėtume pretenduoti į A klasę, tačiau mastau prieš pat įsikeliant gyventi (kai jau bus sutvarkytos visos pažymėtos nesandarios vietos) šį testą pakartoti.

Apibendrinimui: jei perkat jau pastatytą namą, ar jį jum stato darbininkai, ir jūs neturit laiko/žinių kontroliuoti visus darbų etapus – sandarumo testas, o dar geriau sandarumo + termovizinis testas yra tiesiog būtinas, ir tie keli šimtai eurų tikrai atsipirks (o artimiausiu metu įsigaliojus įstatymui visus naujus namus daryti A klasės – abu šie testai bus privalomi). Jei sandarumu rūpinotės patys – manau patys žinot visas silpnesnes vietas.