Parketlentės ir jų klojimas

Taigi, atėjus laikui apsispręsti, kokios mūsų namuose bus grindys,  o šildymo būdui diktuojant savus poreikius – nusprendėm, kad gyvenamosiose namo dalyse bus ąžuolinės parketlentės.

Rinkoje šiuo metu yra tikrai didelis pasirinkimas : dvisluoksnės/trisluoksnės, šukuotos/nešukuotos, su užraktu/click sistema, su  su nuožulnom/be nuožulnų,  bei pločiai nuo 140mm iki 220mm, ar jos klijuotos iš kelių suklijuotų ą-uolo lamaelių, ar pagamintos iš vientisos ą-uolo lamelės, tačiau svarbiausias visų parketlenčių skirtumas – paviršiaus apsaugos būdas Alyvuotos arba Lakuotos.

Kadangi grindų alyvavimas  tam skirta alyva   Lietuvoje pradėjo  populiarėti  tik visai neseniai,  tad kaip ir dauguma naujovių ji vertinama atsargiai. TIkriausiai visi esame girdėję gąsdinimus, kad jei dėsi alyvuotas grindis – turėsi bėdų, nes viskas išsiplaus, kad reikes alyvuoti kelis kartus į metus ir pan. Dauguma šių mitų labai lengvai griūna apsilankius namuose, kuriuose tokios grindys intensyviai eksplotuojamos ne vienerius metus.

Bendrai žiūrint, parketlenčių pasirinkimas tikrai didelis, tačiau kainos  dažnai kandžiojasi (30eur-60eur už m2). Apvažiavau praktiškai visas  parketlenčių pardavimo vietas Vilniuje, ir galiu drąsiai patvirtinti seniai žinomą tiesą – nuoširdus bendravimas su klientu – pusė  pardavimo sėkmės, o Aurelijai iš Elitėjos tai puikiai sekėsi 🙂

Taigi, kaip jau supratot, pasirinkau Alyvuotas, vienos lentos 140mm plocio, 13mm storio, dvisluoksnes ąžuolo parketlentes su paprastu špuntu iš panevėžiečių gamintojų UAB ELITĖJA . Parketlentės pramoniniu būdu dengiamos Osmo alyva 3032 spalva, o po suklojimo dar rekomenduojama padengti alyva su vašku, kuri sukuria apsauginį viršutinį sluoksnį.

Parketlentės atvažiavo  įvairių ilgių  nuo 1,8m iki 2,4m igio, ir  priešingai nei maniau išpradžių – skirtingo ilgio parketlentės leidžia taupyti pačias lentas, nes lieka mažiau nuopjovų, bet beabejo reikia daugiau pažaisti modeliuojant kur kokia lenta efektyviausiai turi dėtis.

 

 

Parketlenčių klojimą nusprendžiau atlikti pats, tad Kalediniu laikotarpiu pasiėmiau beveik 3 savaičių atostogas ir kibau į darbus. Pagrindinis kriterijus sėkmingam darbui – gerai paruoštas pagrindas. Pas mane grindų betono paviršius kaikur nebuvo labai gerai sulipęs, delto kaikur atsirado išdūlėjusių vietų (kas automatiškai didina Klijų išeigą), o taip pat ir dėl prieš kątik pabaigtų dažymo darbų betono drėgmė nęvisur buvo tokia kaip rekomenduojama (nedaugiau 2,5% drėgnumas), nors pagal visus reikalavimus grindis ganėtinai ilgai brandinau (šildžiau išlėto vis keldamas temperatūrą + vedindamas). Vistik  pirmąją atostogų dieną nusprendžiau, kad reik naudoti gruntą turinti hidroizoliacinių savybių, na ir beabejo dirbti ant tokio nugruntuoto paviršiaus yra žymiai maloniau/patogiau/švariau.

 

Taigi, dar savaitę pakaitinus grindų betoną, pradėjau  darbus: Pirmiausia visą betoną labai atsakingai reikia išsiurbliuoti su dulkių siurbliu, tada dviem sluoksniais nusigruntavau visą betono paviršių (80m2 sunaudojau  visą kanistriuką grunto dengiant 2 kartais).

 

Montavimą pradėjau nuo virtuvės plytelių,  palikau 1cm tarpą, tačiau dabar akivaizdu, kad nors būtent toje namo vietoje yra placiausia išilgai dėtų parketlenčių vieta (parketlentės i plotį turi daugiau šansų plėstis nei į ilgį), bet  1cm tarpas atrodo perdidelis, ir manau, tikrai užtektų 0,5/0,8 tarpelio (siūles tarp plytelių ir parketlenčių užtepiau silikoniniu hermetiku ir su parketo hermetiku). Prieš montuojant susidėlioju visas parketlentes “sausai”, tokiu būdu lengva pasidėlioti raštą/šakas. Mano parketlentės neturi jokios sukabinimo sistemos, tiesiog yra paprastas (mamka/papka) spuntas, dėl to, jau kokioj 10 eilėj pasijautė, kad parketlentės neideliai priglunda viena prie kitos, tad teko naudotis suveržimo diržais.  Aš darydavau taip: užsitepu klijų 2-3 eilėm, dedu parketlentes, tada jas 2/3 vietose suveržiu diržais, ir vė tepu klijus 2-3 eilėm (tokio laiko užtenka, kad lentos šiektiek prisigriebtų ir šiektiek pasispaustų pagal formą.

TOkiu būdu klojant viskas sekasi ganėtinai neblogai, tačiau problemos prasidėjo, kai daromos pauzės tarp klijavimų ir klijai visiškai sudžiūsta. Kadangi parketlentes pradėjau dėt “Papka” spuntu į klojimo krypti- po  juo visada lieka šiektiek klijų, kuriuos reik LABAI atsakingai nuvalyt arba prieš, arba po klijų sudžiūvimo (labai nepatogu ir sudėtinga), priešingu atveju nutiks taip, kad klijų gumuliukai neleidžia lentom gražiai vienai su kita susispausti. Kad visos parketlentės gerai prisispaustu ir prisiklijuotų naudojau visokius svorius (išpradžių kitus parketlenčių pokus ir klijų kibirus, vėliau viską kas daug svėrė. Deja vistiek keletoje vietų lentos gerai neprisiklijavo.

 

~80m2  parketlenčių vienas  (žmona padėjo nusigruntuot ir kaikur padėliot parketlenčių raštą) užtrukau  ~10 dienų (kiti gal pasijuoks, bet kai darai pirmą karta ir sau, norisi daryt maksimaliai gerai 🙂

Pabaigus visus klojimo darbus, dar kartą švariai išsiubliuotos grindys ir su lengvai drėgnu skudurėliu nuvalytos dulkės. Nežinau ar taip tik atrodo, ar ištikrųjų iš osmo gautas volelis kažkuo stebuklingas, bet su juo be vargo išalyvavau ~85% viso ploto, o su iš senukų pirktu  voleliu tikrai atvargau kol isalyvavau 2 kambarius.

Išdžiuvus alyvai, spalva gražiai pasodrėjo, tačiau grindys pasidarė labai slidžios, o vaikštant basom, po kojomis girgžda lyg einant per sniega 🙂 Tiesa slidumo ir girgždėjimo efektas po kokios savaites beveik išnyko 🙂 Turiu pripažint kad alyva nors ir ekologiška, turi ganėtinai intensyvų kvapą, kuris išsigaravo tik per gerą savaitę. Iš likusio pusės bakelio alyvos, dar nusialyvuosiu Ažuolo masyvo plintusus, bet apie tai kitam įraše 🙂

Update: Rūbinėje pagaliau pabaigtos dėti parketlentės (buvau pritrūkęs). Kadangi Elitėja turėjo tik 18cm plocio ruosiniu, nusprendžiau, kad tai visai nebėda 🙂 Labai gerai matosi, kaip Alyva pakeicia parketlentės vaizdą, nes tos kelios lentos buvo visai niekuo nedengtos.