Kadangi karts nuo karto turiu galimybę pasinaudoti FLuke termovizorium (nors ir ganėtinai senas, tačiau pagrindinę funkciją atlieka), tad vis pasitikrinu, kaip atrodo kaikurie mazgai. Dabar prasibėgau visą namą tiek išorėje tiek viduje.
Daugiausiai nerimo man kelia lauko pamato pusė, kurioje iš po PLASTIKINIO cokolinio profilio per atlydžius smarkiai begą kondensatas, kartais netgi susidaro varvekliai.
Pamatas apšiltintas 15cm EPS100, kuris klijuotas cementiniais klijais taškiniu būdu, tada tiesiai ant EPS100 buvo dedamas 20cm Neoporas, kuris cementiniais klijais klijuotas tepant visu perimetru, ir keliais taskais per viduri, jau suklijavus viską, tarp polistirolo ir neoporo buvo įspraustas plastikinis cokolinis profilis. TOkia bėgančio kondensato problema yra tik vienoje sienoje. kasnors turi kokiu minčių? Planavau ta tarpuka po profiliu užsandarinti kažkokiu hermetiku (putom/silikonu), tačiau kolkas nieko nedarau.
Šią problemą buvau pastebėjęs dar pačią pirmą žiemą, tačiau buvo tik pora “patioku“, pradėjus namą šildyti normaliai, ir palaikant ~20 laipsnių temperatūrą, vandens bėgimas smarkiai padidėjo.
Update:
ikeliau pamato mazga is konstruktyvo ir kaip padaryta realybej
isores Neoporas 5cm uzeina ant betono, grindu apsiltinimo sluoksnis 2x10cm EPS10, po ir virs apsiltinimo deta 200 mikronu plevele, betonas ~6cm, ir parketlentes 1,3cm, tad grindu nulio aukstis kaip ir islaikytas,
Problema nr2, po kaikuriomis gegnėmis taip pat kondensuojasi vanduo, iš po vienos netgi nubėgo patiokas per visą sieną, per termovizorių taip pat matosi, kad ten skiriasi temperatūros.
Taigi, mažai teksto – daug nuotraukų. Lauko temperatūra matavimo metu buvo ~0 laipsnių, viduje ~21 laipsnis. Kaikurie kampai nemaloniai nustebino.. Vaiko kambaryje grindų lygyje išvis mistika kodėl toks šaltas kampas. Realiai matosi kažkoks oro judėjimas pro grindu kompensacine juostą (perimetru palei laukines sienas dėjau 2cm polistirolo juosteles). Dabar prieš grindjuosčių montavimą tarpą parketlenčių ir tinko užpūtinėju montažinėm putom. Na, apie Mikėja duris jau nekart rašiau, langai realiai irgi nestebuklas..
Arturo ir Eglės namas 
Kazkokiu budu buvo issijungusi galimybe komentuoti, tad postinu cia :
Mintas.
Sveikas,
Neradau kaip galima komentarus palikti po tekstu puslapyje, tad rašau el. paštu.
Kas dėl pamatų, tai įtariu, kad drėgmė iš patalpų vidaus, išeina su oru garų pavidale ir kondensuojasi ant pirmo šaltesnio paviršiaus – plastikinio profilio, o nuo jo nubėga cokolio nuarmuotu paviršiumi. Jei šis spėjimas teisingas, tai iš lauko pusės sandarint manyčiau negalima, nes tada vanduo kaupsis apšiltinimo sluoksnyje, o iš vidaus spėju jau per vėlu?
Sunku ką ir pasakyti. Kažkaip nesitiki, kad taip gali oras skverbtis į lauką per pamatus.
Kas dėl gegnių, tai sakyk ką nori, bet man tas šiltas plėmas, konkretus oro nuotėkio iš patalpų vidaus užfiksavimas. Pas mane ties langu tą patį vaizdą termovizorius rodo, ties kuriuo žiemą akivaizdus šerkšno ruožas rodantis kaip eina pro tą lango varčios nesandarumą išeinantis šiltas ir daug drėgmės turintis oras.
Ir vėl, tokios vietos iš išorės manau nederėtų tvarkyti, reikėtų iš vidaus taisyti skyles garui nelaidžiame sluoksnyje ar čia man panašiau – sluoksnių sudūrimo vietose.
Jei apdaila jau padaryta, reikėtų klausti rimtesnių specialistų, bet jei jie patarinės, kad sandarintum šias vietas iš išorės, būtinai pasidomėk, kur keliaus drėgmė kuri ten susidarys uškimšus jos išėjimo į lauką skylę, nes kondensatas ten vis tiek rinksis, visos teorijos apie tai kalba.
PatinkaPatinka
kas del cokolio, tai as ir pats suprantu kad yra kazkokia dregmes migracija, taciau manyciau, kad ji turetu buti kazkaip koncentruotais, o cia kondensatas bega per visa sienos ilgi. (beje kitoje namo puseje sandarumo testas rode, kad dumai leidziami po cokoliniu profiliu numigruodavo iki palangiu, kol jos dar nebuvo uzsandarintos, taciau ten nematau jokiu panasiu kondensatu).
del gegniu, tai as irgi suprantu, kad kad siluma tikriausiai randa kelia, kaip numigruot, taciau iki tu vietu, praktiskai nebeimanoma prieit, kad papildomai uzsandarint. Jei nieko nedarant, ar yra variantu, kad tose vietose, gegne gali sutrunyt per kazkiek laiko?
PatinkaPatinka
Aš turiu įtarimą, kad blogai suklijuota arba atsiklijavo garo plėvelė, ir patalpu drėgmė keliauja per vatą iki difuzines plėvelės, ten kondensuojasi ir vidine plėvelės puse keliauja žemyn iki mūrtašio-putos, tada plyšiais pro gegnes arba žemyn plyšiais tarp polistirolo ir sienos. Sakysit, kad per difuzinę plėvelę turėtų išgaruot, bet deja…
PatinkaPatinka
Tai aš ir sakiau, kad garas praeina pro garą turinčią sulaikyti plėvelę. Variantas su difuzine plėvele galimas, bet aš akcentuočiau termonuotraukose užfiksuotą vaizdą. Ten mano nuomone akivaizdus oro skverbimasis, kas atitinkamai reiškia, jog su oru išeina ir garas, todėl esu įsitikinęs, kad dėl drėgmės kaltas pagrinde, namo nesandarumas, esantis stoge, garo nelaidžios plėvelės, ar plėvelės ir sienos sujungimo zonoje. Gali būti, kad prie drėgmės kaupimo ir prisideda kondensatas nuo difuzinės, bet kaip minėjau – tik prisideda, nes mano nuomone pagrindinė problema nesandarume.
PatinkaPatinka
“del gegniu, tai as irgi suprantu, kad kad siluma tikriausiai randa kelia, kaip numigruot“ aš akcentuočiau ne šilumos nutekėjimą, bet oro, kuris ir šilumą nusineša. Sustabdžius oro prasiskverbimą, sustabdysi ir šilumos, bei garo, migraciją, o tuo pačiu ir kondensato kaupimąsi.
Ką daryti po apdailos, bei ar tai nekenkia gegnėms atsakyti negaliu, nežinau, bet nemanau, jog vanduo medienai sveika.
PatinkaPatinka
Įdėkite cokolio detalę (brėžinukas su rostverko ir blokelio susijungimu, apsšiltinimai)
PatinkaPatinka
Gerai būtų ne tik į brėžinį, bet ir į išpildymo nuotraukas žvilgtelėti.
PatinkaPatinka
ikeliau papildoma brezinuka
PatinkaPatinka
Namas išdžius ir kitais metais problemos neliks. Šalinasi drėgmė iš mūro per silpniausias vietas ir tiek.
PatinkaPatinka
noretusi, tiketi, bet zinant, kad sienos visada buvo saugojamos nuo krituliu ir kiaurai suslapti nelabai turejo galimybes..
Tad as taip pat laikausi nuomones, kad kaltas nesandarumas, o bet taciau, Sandarumo testas rode, kad namas ganetinai sandarus, ir kad tokiu KIAURAI pucianciu vietu beveik nera.
PatinkaPatinka
Liūdna, žiūrint. Na tikrai mistika kažkokia pas Jus, nes skaitant Jūsų blogą, matėsi kaip buvo stengtasi kiekvieną mazgą užsandarinti. Tikėkimes, kad Andrius teisus ir viskas išsispręs savaime.
PatinkaPatinka
Žiūrint į išpildymo schemą labiausiai kliūna “lode“ blokeliai. Tai tuščiavidurė konstrukcija, kuria oras beveik netrukdomai patekęs į vidų, gali judėti tiek aukštyn iki gegnių, tiek žemyn iki rostverko. Nepadės net gerai suklijuotas garo barjeras. Užtenka razetės sienoje, ir oras į “Lode“ blokelį jau papuolė.
Toliau žiūrim į sujungimą su rostverku. Sakyk ką nori, bet ten nemanau, kad “lode“ blokeliai sueina taip sandariai, kad juose esantis oras, per tarpą su betonu negalėtų pasišalinti. Kadangi sujungimas su betonu eina per visą sieną, atitinkamai ir nesandarumas matosi per visą sieną.
Abejoju, kad su laiku problema išsispręs. Ne blokelių šlapume problema, o iš patalpų pasišalinčiame ore esanti drėgmė, tad ir kitais metais ji ten bus ir dar kitais ir po dešimt, dvidešimt metų.
Pradžiai problemą bandyčiau spręsti rekuperatoriaus pagalba, sudarydamas neigiamą slėgį patalpose, gal šiek tiek pagelbės, bet tikrai negarantuotas. Bandyčiau žiūrėti visas rozetes, jas išrinkdamas ir užsilikonindamas visus montažinių dėžučių plyšius, žiūrėčiau visus kitus sienų vientisumą pažeidžiančias intervencijas į sieną. Gal net paveikslui pakabinti įkalta vinis prisideda prie oro patekimo į blokelių vidų. Aišku galima sandarinti ir sienos sujungimą su grindimis nuėmus plintusus, ten irgi gali būti nesandarių vietų, tik čia gal labiau kokią blowproof mastiką ar lipnią juostą reikėtų naudoti, balionėlinės putos mažai padės o ir jų vartojimas po plintusais ribotas. Dar apie silikoninimą pagalvojau, bet šią idėją atmečiau, nes silikonas pakankamai kietas, o tas mazgas privalo turėti laisvumą, kad šildomas betonas turėtų kur plėstis. Beje, jei šildomos grindys, tai betonas juda ir tas mazgas laikui bėgant gali tik dar labiau išsisandarinti.
Vis tik keista vienas dalykas. Blokeliuose esantis oras mano supratimu turi sušilęs kilti aukštyn ir veržtis per gegnes, bet pagal vandens kiekį ties jomis, susidaro atvirkščias vaizdas, kad blokeliuose esantis oras vėsta ir leidžiasi žemyn link cokolio. Nors gal taip ir yra, blokeliuose žemesnė temperatūra nei patalpų viduje.
PatinkaPatinka
na, blokeliais oras tikrai negali laisvai judeti vertikaliai, nes kiekviena siule pilnai perdengta skiediniu, gal tarkim kazkur lokaliai ir galetu pramigruot, bet tikrai ne per visa siena. Visi vertikalus blokeliu sujungimai is isores pries siltinant buvo uzpusti montazinem putom, tad tas irgi kazkiek turejo sumazint oro judejima. VIsas rozetes montavau ir sandarinau pats (ispradziu su putom uzpusdavau visus blokeliu plysius, tada i rozetes ertme su dideliu pistoletu isvirksdavau gipsinio tinko ir i ta mase isprausdavau dezute (tinko perteklius istryksdavo per krastu/dezutes ertmes), tad del rozeciu esu ganetinai ramus, o ir termovizorius rozetese nerode jokiu akivaizdziu temperaturos pokyciu. O sitoje problemineje sienoje yra vos kelios rozetes. Kitas dalykas, palei visa ta siena is vidaus eina plyteles, ir visas tas sienos/grindu kampas yra uzhermetizuotas. Rekupas pastarasias 3 savaites veikia be sustojimo, patalpose 35-40% dregme.
kaip ir sakiau, toje sienoje praktiskai nera jokiu tvirtinimu/rozeciu, tad nesandarumus per siena buciau linkes atmesti.
del cokolio kondensato, man kazkaip atrodo, kad dregme kyla is rostverko, taciau virs rostverko tepta bitumine mastika + deta hidroizoliacine plevele, kuri kaip ir turetu stabdyti dregme.
kas liecia kondensata po gegne, jis yra visiskai priesingoje namo sienoje nei kad Cokolio kondensatas, tad situ dvieju kondensatu nelabai sieju vieno su kitu.
Katilineje turiu galimybe prasigrezti kiaurai siena ir pasitikrinti su kazkokiu prietaisu kas ten gero/blogo yra, tai manau taip ir bandysiu padaryt.
PatinkaPatinka
“na, blokeliais oras tikrai negali laisvai judeti vertikaliai, nes kiekviena siule pilnai perdengta skiediniu, gal tarkim kazkur lokaliai ir galetu pramigruot, bet tikrai ne per visa siena.“
Nebūčiau tuo toks tikras. Tai kad siūlės pertemptos, dar nereiškia, kad neliko plyšių ir oras necirkuliuoja kaip tik jam patinka.
“o ir termovizorius rozetese nerode jokiu akivaizdziu temperaturos pokyciu.“
Termovizorius pokyčius rodytų, jei name būtų neigiamas slėgis ir pro razetes į pastato vidų eitų vėsesnis oras. Tavo atveju, kai oras iš patalpų vidaus eina į lauką, tai ir pro rzaetes, jei viksta oro judėjimas, tai vyksta iš patalpų į lauką, todėl pro razetes migruotų šiltas patalpų oras ir termovizorius nepastebėtų absoliučiai nieko. Kad patalpų viduje ką nors pamatytum su termovizoriumi, pradžiai per visas vidaus patalpas praeik su termovizoriumi ir užfiksuok vaizdą, tada rekuperatoriuje nustatyk paduodamą į patalpas oro srautą 20%, o išmetamą iš patalpų oro srautą 60%-80% (jei nebijai, kad sandarumą užtikrinančios plėvelės gali suplyšti, gali bandyti ir iki 100% užkelti), tada kokią valandėle palauk, ir dar kartą praeik patalpų viduje su termovizoriumi. Visi nauji šalti plėmai liudys apie nesandarumus, kurie kalti dėl kondensato pamatuose ir gegnėse. Beje, tada siūlyčiau ir lauke padaryti termoviziją, ir apkeitus slėgius rekuperatoriuje, dar kartą žvilgtelėti, tik čia jau ieškant šiltų dėmių, kurių nesimatė, kai patalpų viduje buvo minusinis slėgis. Tik kaitaliodamas slėgį patalpų viduje, su termovizoriumi pamatysi nesandarumus. Kad viduje pamatytum, reikia minusinio slėgio viduje, kad šaltas oras tekėdamas į vidų atvėsintų kontaktinius paviršius, o žiūrint lauką, reikia atvirkščiai, sukelti slėgį patalpų viduje, kad lauke matysūsi, kur išeina šiltas oras ir atitinkamai sušildo aplink esančius paviršius. Bet kad pamatytum skirtumą būtina tiek į vidų tiek į išorę žvilgtelėti esant skirtingiems slėgiams patalpų viduje.
“Rekupas pastarasias 3 savaites veikia be sustojimo, patalpose 35-40% dregme.“
Kai kalbėjau apie rekupą, turėjau omenį, kad norint mažesnio garų kondensavimosi ant pamato ir ties gegnėmis, reikėtų rekuperatoriaus pagalba sudaryti neigiamą slėgį patalpų viduje, nustatant kokiu 10% didesnį ištraukimą iš patalpų, nei padavimą. Tokiu atveju susidarys neigiamas slėgis patalpų viduje, ir mažiau šilto patalpų oro per plyšius skverbsis lauk, tad ir mažiau kondensato bus lauke ant šaltų pastato konstrukcijų.
“tad nesandarumus per siena buciau linkes atmesti.“
Neteisingas požiūris atmetinėti nepatikrinus. Pradžiai pakaitaliojęs slėgį patalpose su termovizorium pasivakščiok, o jau tada daryk prielaidas, kas sandaru, o kas ne. Kol nepamačiau http://sandarumotestas.blogspot.lt/2016/04/sandarioji-osb-plokste-mitas-sugriautas.html aš irgi buvau įsitikinęs, kad OSB plokštė sandari, dabar jau žinau, kad klydau.
“del cokolio kondensato, man kazkaip atrodo, kad dregme kyla is rostverko, taciau virs rostverko tepta bitumine mastika + deta hidroizoliacine plevele, kuri kaip ir turetu stabdyti dregme.“
Ne, ten ne skystu pavidalu drėgmė ateina, o dujiniu pavidalu su šiltu oru ir kondensuojasi ant šalto profilio paviršiaus, tad vienareikšmiškai atkrenta versija, dėl drėgmės atėjimo iš apačios. Ten nėra šilto oro. Iš pamato kyla kapiliarinė drėgmė, kuri tik drėkina kontaktuojančius paviršius, iš konstrukcijos vanduo, pakilęs kapiliarais neišsisunks į paviršių. Tai visai kito tipo drėgmė.
“Katilineje turiu galimybe prasigrezti kiaurai siena ir pasitikrinti su kazkokiu prietaisu kas ten gero/blogo yra“
Tik įdomu, ką ten tikiesi pamatyti 🙂 ?
PatinkaPatinka
Ar negali būti priežastis kondensato po siena ta, kad gipso tinkas gana laidus garams, taip pat ir keramikiniai blokeliai, o fasadas apšiltintas polistireniniu putplasčiu min tris kartus mažiau. Tai garams žiemą nėra kur dėtis ir atšalus kondensuojasi ir natūraliai bėga žemyn vanduo. Gal šitam straipsnyje būtų idėjų:
https://www.kaunosilas.lt/specialisto-komentaras/vandens-garu-skvarba-konstrukcijose.html
PatinkaPatinka
Manau, pilnai reali situacija. Klausimas tik ant kiek temperatūra lauko pusės blokelių dalyje žemesnė už patalpų temperatūrą. Jei žemesnė už rasos taško temperatūrą, tai tada būtent taip ir bus, nereikia ir plyšelio, kiaurai sieną drėgmė gali praeiti.
PatinkaPatinka
ir kokie pagal tave galimi tolimesni veiksniai/problemos prendimo budai?
PatinkaPatinka
Kadangi turi galimybe patyrinėti savo namą su termovizoriumi, būtinai dar kartą prasieik su juo, kaitaliodamas slėgį name rekuperatoriaus pagalba, kaip parašiau ankstesniame poste. Blogiau tikrai nebus, o gal ir atsakymą į visus klausimus pamatysi.
PatinkaPatinka
Dar noriu papildyti, kad savo pamatus aš šiltinau putplastį klijuodamas su klijais Ceresit CT 84. Tai instrukcijoje buvo parašyta, kad reikia klijuoti vertikaliomis linijomis, kad kondensatas nutekėtų į žemę. Matomai, tokia problema, kaip poste problema Nr. 1 yra žinoma, priglaudus putplastį prie mūro/betono.
Dėl gegnių klausimo, tai aš galvoju, kad yra du variantai:
1. Tai kaip jau aprašyta aukščiau komentaruose garai kondensuojasi ant difuzinės plevelės ir teka žemyn. Iš nuotraukų apie stogą matyti, kad plevelė tai pigoka lenkiška dėta, kad lenkai ką prichimičino ir plėvelė nedirba.
2. Nesimato efektyvaus vėdinimo po skardine stogo danga (kas mano pradedančio statybininko nuomone yra labai blogai) ir ji atrodo yra labai sandari. Tai gal kondensuojasi ant skardos paviršiaus iš vidaus. Plėvelė uždėta su įtempimu be laisvumo per vidurį (kas savaime nėra blogai), tai kondensatas tikėtina nuteka pagal kurią nors gegnę ir radęs plyšį plėveleje pagal išilginį grebėstą teka žemyn ir laukan, aiškiai drėkinant ir vatą. Tai gegnei šakės manyčiau ilgalaikėje perspektyvoje.
PatinkaPatinka
kad pamatu apsiltinima reikia klijuoti be istisiniu horizontaliu siuliu, man sake dar darbininkai, tai taip ir padaryta. Difuzine plevele nera nei labai itempta, nei labai laisva, bet variantas realus, reikes uzsilipti i palepe pasitikrinti.
Vedinimui po skardine dalim padarytas kaminelis, kuris butent ir traukia is tos erdves esancios po skarda (ora pasiima visu perimetru ties latakais)
PatinkaPatinka
Mes pas save siltinom akmens vata ne gegnes, o perdanga (nemaciau, kaip siltinta pas jus) ir pirmais metais stipriai buvo apserksnijus garo plevele is vidines puses ir pavasari pradejo varveti. Pradejome aiskintis, tai pasirodo darbininkai buvo vata per daug prispaude prie stogo/pleveles ir palepe nebesiventiliavo, ko pasekoje dregme susikaupe viduje. Atritraukeme vata siek tiek ir problemos dingo.
PatinkaPatinka
pas mane irgi siltinta tik perdanga, visu perimetru paliktas poros cm tarpas, per kuri turi buti uztektinai ventiliacijos.
Pas jus DIfuzine plevele ar garams nelaidi plevele? Pas mane DIfuzine, tai kaip ir turetu migruoti garai. Iki atsylant orams dar planuoju visu perimetru ta keliu cm tarpa uzklijuoti difuzine juosta, kad ten nepatektu vabzdziai, ir kad neoporo virsaus netrupintu pauksciai (jau keliose vietose bande suktis lizdelius), tik svarstau ar ta difuzine juosta nesumazins palepes ventiliacijos.
PatinkaPatinka
Pas mus difuzine plevele. tada eina nesiltinta palepe ir perdanga apsiltina 30cm vatos ir tada plevele su folija, cia is patalpu…bet is savo patirties galiu pasakyt, kad to mikro tarpelio tikrai reikia, kad oras vaiksciotu palepeje, nes kitaip gali but problemu su kondensatu.
PatinkaPatinka
Ar pavyko išspręsti problemą, dėl stogo bėgimo? pas mane ta pati problema, niekur nerandu, kame gali būti priežastis. Ačiū už atsakymą.
PatinkaPatinka
Pastebejau, kad aplink problematiskiausias gegnes neopore buvo nemazos erdves, tad pries sukalant pakalimus aplink kiekviena gegne durdavau su makroflekso pistoletu ir per visa jo ilgi pusdavau putas. Tikiuosi kad to uzteko ir po kazkurio laiko gegnes nenupus 🙂
PatinkaPatinka
Sveiki, kaip dėl cokolio, ar dar bėga kondensatas ? Ką dar dėjote tarp cokolinio ir sieninio polistirolo, ar tik plastikinį profilį ?
PatinkaPatinka
labas, uzputus tarpa trp cokoklio profilio ir pamato apsiltinimo, visos bedos pasibaige!
PatinkaPatinka