Virtuvė

Taigi, namo statybom artėjant į pabaigą, prasideda vidaus apstatymo etapas, viena iš pirmųjų irengtų  erdvių – Virtuvė.

Virtuvės dizainas kaip ir namų interjeras buvo žmonos reikalas, aš mažai kišausi tik sakiau arba taip arba ne ir derinau kainas. Žmona dar keliant namo sienas buvo išsirinkusi ko norėtų, susižiūrėjusi kiek tai kainuotų, vėliau beliko išsirinkti buitinę techniką.

Statybų eigoje nusprendėme atsisakyti židinio ir sienos iki jo (liko tik mažas sienos atsikišimas), ir tuo esam labai patenkinti, nes dabar bendra virtuvės ir svetainės erdvė suteikia erdvės pojūtį.

 

Patvirtinta virtuvės vizualizacija (vėliau tik užsidengė butelių lentyna, bei apatinė po spintelėm einanti lenta tapo ąžuolo spalvos).

VIršutinės spintelės – MDF dažyta balta matine spalva su šiektiek lako.
Apatinės spintelės – klijuotas ir lakuotas ąžuolo masyvas.
Po apatinėm spintelėm einanti juosta- MDF daug kartu beicuotas, kad spalva sutaptu 🙂
Visi mechanizmai –  BLum.
Šiukšledėžės sistema – Ikea
Buitinė technika – Electrolux, tik Kaitlentė – AEG.
Stalviršis – Egger

Bendras virtuvės plotis 4,2mArturo virtuve-4

Viskas gaminta ir surinkta Šiauliuose, į Vilnių  spintelės atvyko praktiškai pilnai surinktos, tik šiektiek vėliau atvažiavo ąžuolinės dalys.

Kadangi visą projektą derinau per savo draugą, kurio tėtis visą šį reikalą ir gamino – montavime dalyvavau ir pats. Visa baldų sąmata ~3000eur.

Buitinė technika:

Orkaitė ELECTROLUX EOB8757AOX  615.00 eur
Kaitlentė AEG HK654400XB  412.00 eur
Šaldytuvas ELECTROLUX ENN2854COW  560.00 eur
Indaplovė ELECTROLUX ESL8336RO  422.00 eur
Gartraukis SIMFER 8502X (variklį demontavau ir naudojau tik rėmą)  54eur

Viso buitinė technika: 2059eur

Deja šiektiek sufailinau su indaplovės vandens pajungimu ( pajungimas maišo pačiai indaplovei), tad tiesiog vietoje priėmėm sprendimą apkeisti indaplovę su viena iš stalčių spintele.

Apšvietimo projektėlį buvo pabraižius žmona, teliko surasti ko ji nori. Ieškojom ir per ebay ir Lietuvoje, visgi apsistojome Lietuvoje prekiaujamais šviestuvais iš Ekoliumeno ir Ermitažo. Beje, pagal pirmini plana, po viršutinėmis spintelėmis turėjo dėtis Led juostelė,  bet tie 4 kryptiniai Šviestuvai  veikia taip gerai, kad manau, Led juostelės net nedėsim.

Šviestuvai:

Ekoliumenas Lucide Tube 4×26=104eur
Ermtažas Eglo Mogano = 40eur

Viso: 144eur

 

Deja, bet medis yra medis, ir kad ir kaip specialiai jis būtų išdžiovintas ar suspaustas klijuojant, keliose durelėse atsirado medžio trūkiai, tad nusprendėm palaukti ilgesnį laiką, ir veliau viską sutvarkyti per vieną kartą.

 

Iš funkcinės pusės galiu pasakyt, kad labiausiai džiugina išvažiuojanti šiukšliadėžių sistema iš po kriauklės. Dvigubi stalčiai ,ypač dažniausiai naudojamam įrankių stalčiui nėra super patogu, ir jį būtinai reiktų kažkaip sujungt/susinchronizuot su pagrindinio stalčiaus uždarymu, nes  jei pagrindinį stalčių paleidi smarkiau, jie triankiasi vienas į kitą ir kartais net neužsidaro iki galo.
Pačios viršutinės spintelės atsidarančios i viršų yra tikrai ganėtinai aukštai, tad iškarto žinojom, kad jų uždaryti be pasilipimo nebus jokių šansų, tačiau jos naudojamos rečiau reikalingiems daiktam, tad tai nevargina. Labai džiaugiamės maišytuvo forma, o mano pageidavimas buvo, kad vandens valdymas butu  vertikalus, o ne iš šono kaip tokio tipo maišytuvuose dažniausiai būna.

Maišytuvas  Grohe Euroeco 63,92eur
Plautuvė Franke 114.0301.331 140eur

Viso 203,92eur

Vaizdas dabar

Virtuvės stalas Ikea Bjursta 120eur
Virtuvės kėdės  Ares 6×63,2=379.2eur

VIso 499.2eur

 

Taigi, Grand total virtuvė su viskuo kainavo 3000+2059+144+499,2=5702.2eur

Namo energetinio naudingumo sertifikatas (A klasė)

Taigi,  ruošiant dokumentus namo pridavimui, iškyla poreikis gauti dar vieną dokumentą- Pastato energetinio naudingumo sertifikatą, kuris nurodo  kokią energetinio naudingumo klasę tas pastatas atitinka.

Dauguma senos statybos pastatų, kurie realiai yra kiauri atitinka G klasę, arba kitaip sakant yra visiškai energetiškai neefektyvūs. Na o “Naujos statybos” namai kurie turi išorinį apšiltinimo sluoksnį  greičiausiai bus C, arba B klasės.  Na, o nuo 2016m rudenio, visiems naujai projektuojamiems pastatams yra privaloma atitikti A klasės reikalavimus.

Nors A klasės siekiamybė tikrai nėra  Misija neįmanoma, tam, kad tai nebūtų tik skaičiai popieriuje, o namas ištikrūjų būtų šiltas ir sandarus reikia kreipti dėmesį į smulkmenas, kurioš išpadžių gali pasirodyti nereikšmingos, tačiau vėliau jas ištaisyti praktiškai neįmanoma, arba tai kainuoja labai brangiai.

Juk manau kiekvienas šiuolaikinio namo statytojas susiduria su neigiamu/pašiepiamu  statybininkų/senelių/draugų klausimu “KAM TO REIKIA?” Kam reikia  20+ cm  sienų/grindų/stogo apšiltinimo, juk  “Ir taip bus šilta” 🙂

Tad tam, kad suprasti kaip Labai, arba kiek energijos reikės, kad būtų šilta padės atsakyti Energetinio naudingumo sertifikatas, su detaliais skaičiavimais, o tam, kad tie skaičiavimai būtų kuo tikslesni reik surinkti apšiltinimo medžiagų, langų, durų eksploatacinių savybių deklaracijas, reik pateikti namo konstruktyva, bei patikslinti tam tikrus mazgus.

Jau seniau žinojau, kad kai kurie atskiri namo mazgai šiek tiek netempia iki A klasės, tačiau suskaičiavus viską, net ir A+ klasė visai netoli 🙂

Man sertifikatą darė individualiai dirbanti Gintarė Mikšienė +37060614236 gintare.miksiene@yahoo.com, www.tilteliai.lt atvyksta į vietą susirinkti visos reikiamos info, o vėliau bendravimas vyksta telefonu/email.

Pats sertifikatas kainuoja ~90 Eur. A klasės namui reikia tiltelių skaičiavimo, tad priklausomai nuo to,  kiek Jūsų name yra tiltelių (siena/stogas, pamatas/siena, pamatas/durys, siena/langas ir pan) kaina yra 20eur/vnt (jų name tikėtina kad bus apie 10 -12). Taigi viso būtų 90+200=290 Eur + reikalingas namo sandarumo protokolas iš akredituotos laboratorijos, kurį man jau seniau darė UAB Termas.

 Manau,  kad tai turėtų būt svarbu perkančiam būstą, bet akivaizdu, kad statant/prižiūrint namo statybą pačiam – nereikia sertifikatų kurie patvirtintų  kad tavo namas yra šiltas 🙂 tai ypač įrodo EEnamas įrašas o dar įdomesni realūs sunaudotos energijos skaičiai.
Aš kolkas turiu skaičius tik iš vieno pilno mėnesio:

2017-03men

 (Šildymui palaikoma temp ~ 22pastoviai) + karštas vanduo (ruošiamas vanduo iškart, kai tik nukrenta temperatūra žemiau nei  56 laipsniai).

Elektros pagrindiniai naudotojai: kaitlentė, orkaitė, pastoviai įjungtas rekuperatorius (tenas visai nenaudojamas).


2017-02 men (pradeta pilnai naudotis namu 2017-02-16)

Dujos 144 m3 (55,83eur)

Elektra 129 kWh (14,71eur)

Bendrai 70,54eur

——–

2017-03men

Dujos 126 m3 (49,35eur)

Elektra 214 kWh  (24,4eur)

Bendrai 73,75eur

—–

2017-04 men

Dujos  96m3 (38.55eur)

Elektra 199 kWh (22,69eur)

Bendrai 61,24eur

—-

2017-05 men

Dujos 41 m3 (šildymą išjungiau 2017-05-07)  (18,75eur)

Elektra 184kWh  (20,98eur)

Bendrai 39,73eur


Vidaus durys

Ankščiau, kol pačiam neprisireikė vidaus durų, visada galvojau kad jų pasirinkimas yra didelis ir kad max už porą šimtų eurų tikrai galima jas išsirinkti…  Jei kasnors galvojat panašiai – galit pradėt galvoti išnaujo!

Vilniuje yra keletas vidaus durų pardavimo firmelių koncentracijų : Unideco (Ex Medžio centras), Burbiškių prekybos centras, na ir dar nemažai pavienių, tačiau beveik visi jie prekiauja Baltarusijos/Rusijos/Lenkijos gamintojų kelių standartų, bet daug dizainų (kurie daugiau/mažiau yra  “taspats” 🙂

Mano atveju 5 iš  7 durų turejo būti su plačiomis staktomis (27cm storio), aukštis visų 210cm. Dauguma tų firmelių siūlo,  staktų praplatinimus, ir  aukščius, kurie mane tenkina, tačiau tuomet netenkina dizainas, o ir kaina priartėja prie normalių faneruotų užsakomų durų.

Taigi, nusprendus, kad duris darysim užsakomas, kurios tiksliai atitiks poreikius, susidūrėm  su kainom 350-450eur už vienetą, kas skamba tikrai baisiai.

Visgi, yra viena firmelė įsikūrusi soduose Vilniuje, kurioje kaip pastebėjau nemažai naujakurių ir užsisakinėja duris. Prisipažinsiu, jiem su komunikacija su klientu taip prastai, kad kelis kartus sakiau žmonai, kad iš čia tikrai nepirksim (žinot kai kažko paklausi “konsultanto” ir jis tau atsako su tokiu  arogancijos/nepasitenkinimo tonu, kad pasigaili paklausęs 😀 ), deje, bet kaina nugalėjo ir duris dar lapkričio menesį užsisakėm būtent iš jų.

Taip atrodė durys pavyzdyje 2016-10-19 17.40.00

Durų karkasas padarytas iš pušies/eglės, durų viduryje dėtos lino plaušo plokštės, viskas apklijuota ažuolo faneruote, intarpai iš 1cm pločio organinio stiklo, na ir žinoma viskas nubeicuota mūsų pasirinkta spalva (nors ir derinom prie grindų- akivaizdu, kad nepataikėm)

Daug nevyniojant į vatą, pasakysiu, kad durys su  montavimu, spynom, tyliais liezuveliais, apvadais ir atvežimu kainavo po  345eur + 15 eur mokejau už spynas ir vyrių dangtelius. taigi durys atsiejo  360eur/vnt. Durų montavimas įvertintas po 30eur. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo ganėtinai nesudėtingas darbas, tačiau  jau montuojant lauko duris, nusprendžiau, kad durų montavimą geriau patikėti kitiems,  juplab, kad pripjauti durų apvadus iš pirmo karto gražiai gali ir nepavykti 🙂

2 meistreliai 7 duris sudėjo per dieną, stakta laikosi tik ant montažinių putų.

TOliau foto iš durų montavimo proceso.

 

 

Na, o čia rezultatas.

 

Teisybės dėlei reiktų paminėti, jog dažniausiai darinėjamų Tambūro durų liežuvėlis kartais stringa, o vyriai jau šiektiek cypsi.

Termovizija ir kondensatas.

Kadangi karts nuo karto turiu galimybę pasinaudoti FLuke termovizorium (nors ir ganėtinai senas, tačiau pagrindinę funkciją atlieka),  tad vis  pasitikrinu, kaip atrodo kaikurie mazgai. Dabar prasibėgau visą namą tiek išorėje tiek viduje.

Daugiausiai nerimo man kelia lauko pamato pusė, kurioje iš po PLASTIKINIO cokolinio profilio per atlydžius smarkiai begą kondensatas,  kartais netgi susidaro varvekliai.

Pamatas apšiltintas 15cm EPS100, kuris klijuotas cementiniais klijais taškiniu būdu, tada tiesiai ant EPS100 buvo dedamas 20cm Neoporas, kuris cementiniais klijais klijuotas tepant visu perimetru, ir keliais taskais per viduri, jau suklijavus viską, tarp polistirolo ir neoporo buvo įspraustas plastikinis cokolinis profilis. TOkia bėgančio kondensato problema yra tik vienoje sienoje. kasnors turi kokiu minčių? Planavau ta tarpuka po profiliu užsandarinti kažkokiu hermetiku (putom/silikonu), tačiau kolkas nieko nedarau.

Šią problemą buvau pastebėjęs dar pačią pirmą žiemą, tačiau buvo tik pora “patioku”, pradėjus namą  šildyti normaliai, ir palaikant ~20 laipsnių temperatūrą,  vandens bėgimas smarkiai padidėjo.

 

Update:

ikeliau pamato mazga is konstruktyvo ir kaip padaryta realybej

pamato-mazgas-didesnis

isores Neoporas  5cm uzeina ant betono,  grindu apsiltinimo sluoksnis  2x10cm EPS10, po ir virs apsiltinimo deta 200 mikronu plevele,  betonas ~6cm, ir parketlentes 1,3cm, tad  grindu nulio aukstis kaip ir islaikytas,

Problema nr2, po kaikuriomis gegnėmis taip pat kondensuojasi vanduo, iš po vienos  netgi nubėgo patiokas per visą sieną, per termovizorių taip pat matosi, kad ten skiriasi temperatūros.

Taigi, mažai teksto – daug nuotraukų.  Lauko temperatūra matavimo metu buvo ~0 laipsnių, viduje ~21 laipsnis. Kaikurie kampai nemaloniai nustebino.. Vaiko kambaryje grindų lygyje išvis mistika kodėl toks šaltas kampas.  Realiai matosi kažkoks oro judėjimas pro grindu kompensacine juostą (perimetru palei laukines sienas dėjau 2cm polistirolo juosteles). Dabar prieš grindjuosčių montavimą tarpą parketlenčių ir tinko užpūtinėju montažinėm putom. Na, apie Mikėja duris  jau nekart rašiau, langai  realiai irgi nestebuklas..

Parketlentės ir jų klojimas

Taigi, atėjus laikui apsispręsti, kokios mūsų namuose bus grindys,  o šildymo būdui diktuojant savus poreikius – nusprendėm, kad gyvenamosiose namo dalyse bus ąžuolinės parketlentės.

Rinkoje šiuo metu yra tikrai didelis pasirinkimas : dvisluoksnės/trisluoksnės, šukuotos/nešukuotos, su užraktu/click sistema, su  su nuožulnom/be nuožulnų,  bei pločiai nuo 140mm iki 220mm, ar jos klijuotos iš kelių suklijuotų ą-uolo lamaelių, ar pagamintos iš vientisos ą-uolo lamelės, tačiau svarbiausias visų parketlenčių skirtumas – paviršiaus apsaugos būdas Alyvuotos arba Lakuotos.

Kadangi grindų alyvavimas  tam skirta alyva   Lietuvoje pradėjo  populiarėti  tik visai neseniai,  tad kaip ir dauguma naujovių ji vertinama atsargiai. TIkriausiai visi esame girdėję gąsdinimus, kad jei dėsi alyvuotas grindis – turėsi bėdų, nes viskas išsiplaus, kad reikes alyvuoti kelis kartus į metus ir pan. Dauguma šių mitų labai lengvai griūna apsilankius namuose, kuriuose tokios grindys intensyviai eksplotuojamos ne vienerius metus.

Bendrai žiūrint, parketlenčių pasirinkimas tikrai didelis, tačiau kainos  dažnai kandžiojasi (30eur-60eur už m2). Apvažiavau praktiškai visas  parketlenčių pardavimo vietas Vilniuje, ir galiu drąsiai patvirtinti seniai žinomą tiesą – nuoširdus bendravimas su klientu – pusė  pardavimo sėkmės, o Aurelijai iš Elitėjos tai puikiai sekėsi 🙂

Taigi, kaip jau supratot, pasirinkau Alyvuotas, vienos lentos 140mm plocio, 13mm storio, dvisluoksnes ąžuolo parketlentes su paprastu špuntu iš panevėžiečių gamintojų UAB ELITĖJA . Parketlentės pramoniniu būdu dengiamos Osmo alyva 3032 spalva, o po suklojimo dar rekomenduojama padengti alyva su vašku, kuri sukuria apsauginį viršutinį sluoksnį.

Parketlentės atvažiavo  įvairių ilgių  nuo 1,8m iki 2,4m igio, ir  priešingai nei maniau išpradžių – skirtingo ilgio parketlentės leidžia taupyti pačias lentas, nes lieka mažiau nuopjovų, bet beabejo reikia daugiau pažaisti modeliuojant kur kokia lenta efektyviausiai turi dėtis.

 

 

Parketlenčių klojimą nusprendžiau atlikti pats, tad Kalediniu laikotarpiu pasiėmiau beveik 3 savaičių atostogas ir kibau į darbus. Pagrindinis kriterijus sėkmingam darbui – gerai paruoštas pagrindas. Pas mane grindų betono paviršius kaikur nebuvo labai gerai sulipęs, delto kaikur atsirado išdūlėjusių vietų (kas automatiškai didina Klijų išeigą), o taip pat ir dėl prieš kątik pabaigtų dažymo darbų betono drėgmė nęvisur buvo tokia kaip rekomenduojama (nedaugiau 2,5% drėgnumas), nors pagal visus reikalavimus grindis ganėtinai ilgai brandinau (šildžiau išlėto vis keldamas temperatūrą + vedindamas). Vistik  pirmąją atostogų dieną nusprendžiau, kad reik naudoti gruntą turinti hidroizoliacinių savybių, na ir beabejo dirbti ant tokio nugruntuoto paviršiaus yra žymiai maloniau/patogiau/švariau.

 

Taigi, dar savaitę pakaitinus grindų betoną, pradėjau  darbus: Pirmiausia visą betoną labai atsakingai reikia išsiurbliuoti su dulkių siurbliu, tada dviem sluoksniais nusigruntavau visą betono paviršių (80m2 sunaudojau  visą kanistriuką grunto dengiant 2 kartais).

 

Montavimą pradėjau nuo virtuvės plytelių,  palikau 1cm tarpą, tačiau dabar akivaizdu, kad nors būtent toje namo vietoje yra placiausia išilgai dėtų parketlenčių vieta (parketlentės i plotį turi daugiau šansų plėstis nei į ilgį), bet  1cm tarpas atrodo perdidelis, ir manau, tikrai užtektų 0,5/0,8 tarpelio (siūles tarp plytelių ir parketlenčių užtepiau silikoniniu hermetiku ir su parketo hermetiku). Prieš montuojant susidėlioju visas parketlentes “sausai”, tokiu būdu lengva pasidėlioti raštą/šakas. Mano parketlentės neturi jokios sukabinimo sistemos, tiesiog yra paprastas (mamka/papka) spuntas, dėl to, jau kokioj 10 eilėj pasijautė, kad parketlentės neideliai priglunda viena prie kitos, tad teko naudotis suveržimo diržais.  Aš darydavau taip: užsitepu klijų 2-3 eilėm, dedu parketlentes, tada jas 2/3 vietose suveržiu diržais, ir vė tepu klijus 2-3 eilėm (tokio laiko užtenka, kad lentos šiektiek prisigriebtų ir šiektiek pasispaustų pagal formą.

TOkiu būdu klojant viskas sekasi ganėtinai neblogai, tačiau problemos prasidėjo, kai daromos pauzės tarp klijavimų ir klijai visiškai sudžiūsta. Kadangi parketlentes pradėjau dėt “Papka” spuntu į klojimo krypti- po  juo visada lieka šiektiek klijų, kuriuos reik LABAI atsakingai nuvalyt arba prieš, arba po klijų sudžiūvimo (labai nepatogu ir sudėtinga), priešingu atveju nutiks taip, kad klijų gumuliukai neleidžia lentom gražiai vienai su kita susispausti. Kad visos parketlentės gerai prisispaustu ir prisiklijuotų naudojau visokius svorius (išpradžių kitus parketlenčių pokus ir klijų kibirus, vėliau viską kas daug svėrė. Deja vistiek keletoje vietų lentos gerai neprisiklijavo.

 

~80m2  parketlenčių vienas  (žmona padėjo nusigruntuot ir kaikur padėliot parketlenčių raštą) užtrukau  ~10 dienų (kiti gal pasijuoks, bet kai darai pirmą karta ir sau, norisi daryt maksimaliai gerai 🙂

Pabaigus visus klojimo darbus, dar kartą švariai išsiubliuotos grindys ir su lengvai drėgnu skudurėliu nuvalytos dulkės. Nežinau ar taip tik atrodo, ar ištikrųjų iš osmo gautas volelis kažkuo stebuklingas, bet su juo be vargo išalyvavau ~85% viso ploto, o su iš senukų pirktu  voleliu tikrai atvargau kol isalyvavau 2 kambarius.

Išdžiuvus alyvai, spalva gražiai pasodrėjo, tačiau grindys pasidarė labai slidžios, o vaikštant basom, po kojomis girgžda lyg einant per sniega 🙂 Tiesa slidumo ir girgždėjimo efektas po kokios savaites beveik išnyko 🙂 Turiu pripažint kad alyva nors ir ekologiška, turi ganėtinai intensyvų kvapą, kuris išsigaravo tik per gerą savaitę. Iš likusio pusės bakelio alyvos, dar nusialyvuosiu Ažuolo masyvo plintusus, bet apie tai kitam įraše 🙂

Update: Rūbinėje pagaliau pabaigtos dėti parketlentės (buvau pritrūkęs). Kadangi Elitėja turėjo tik 18cm plocio ruosiniu, nusprendžiau, kad tai visai nebėda 🙂 Labai gerai matosi, kaip Alyva pakeicia parketlentės vaizdą, nes tos kelios lentos buvo visai niekuo nedengtos.

Vidaus PALANGĖS

Šalant orams lauke, atėjo laikas pilnai užsisandarinti lango mazgą, tam reikėjo ne tik apsišiltinti apatini angokraštį, bet ir susidėti vidaus palanges. Renkantis kokios pas mus bus palangės, iškarto atmečiau tuščiavidures plastikines palanges, mediniu irgi nelabai svarstėm, tad ieškojom medžio drožlių pagrindų gamintų palangių.

2016-09-22-13-40-59

 

Kaip ir Amnamas nusprendėm pasirinkti 30 cm Werzalit exclusive palanges. 11,19m  + laminavimas kainavo  251eur. VIsas palanges užsakiau  +1cm prie nišos pločio. Pirkom iš UAB VIlniaus Ejotra

 

Prieš montuojant palanges, reikėjo galutinai susitvarkyti apatinį angokraštį, keramikinių blokelių skyles per kelis kartus užtinkavau su likusiais plytelių klijais, tuomet perklijavau vidinę lango juostą , užkišdamas į paskutinį plastikinio lango griovelį, taip kad užsisandarintų ir rėmo/polanginio profilio mazgas. Pprieš klijuojant 3cm XPS lapus, gipsiniame tinke pasiruošiau griovelius,  kad tilptų palangė, kadangi niša siaurėja link lango, ties pačiu rėmu palangė į tinką įlenda po 1cm ar net giliau, bet man pasirodė greitesnis variantas įgilint tinką, nei pjaustyt palangę 🙂

Kadangi iš vidaus matėsi išlindę lango tvirtinimo kampai, XPS išpjausčiau pagal juos labai kruoščiai, nes vistik tai nemažas šalčio tiltelis Prieš užklijuodamas juostą, visus likusius tarpus užpūsdavau mažai besiplečiančiom specialiom akustinem putom (langų/durų montavimui), bei iškart klijuodavau kita juostos gala prie XPS, kadangi putos vistiek šiektiek pučiasi – su pirštais vis priglostydavau , kad juosta neprarastu stačių kampų. Vėliau po lango rėmu dar išpjoviau ploną xps juostelę, taip, kad palangė po remu palystu ~1cm.

PO pačia palange dėjau polistirolo pakistukus, kad palangė prisispaustų prie lango rėmo, ir su gulščiuku tikrinausi, kad būtų šioks toks nuolydis į kambario pusę, ir spausdavau su svoriais. Vistik ant poros palangių per  anksti nuėmiau svorius, ir keliose vietose palangė pasikėlė perdaug- teko zulinti putas ir daryti pernaują.

Visas palanges iškišinėjau i kambario pusę tiek, kad tarp  snapelio ir sienos liktu ~1cm. Sumontavus visas palanges, pradėjau užtaisinėti tuo pačiu gipsiniu tinku, o veliau glaistu, Bet kadangi kaiptik tuo metu galutinai atsisakėm minties dažyti ant neglaistytų sienų – tvarkyma perėme apdailininkai.

 

Teisybės dėlei reiktų paminėti, kad Werzalit balta spalva nėra tokia jau balta, o turi geltonum0 atspalvį (jei nežinotum, pamanytum, kad nugeltonavo nuo saulės), tai ypač pasimatė  baltai nudažius sienas.

KATILINĖS REIKALAI (aprišimas)

Visą katilinės projektavimą ir aprišimą su tėčiu atlikinejome patys. Apie pagrindinį katilinės irenginį Chapee katilą jau rašiau čia,  prie šio galingo katilo pirkau Drazice OKC 160/1 m²  ,kuris nuo paprasto OKC 160 skiriasi tuo, kad turi 1m2 šilumokaitį, o tai reiškia žymiai greitesnį boilerio užkaitimą (jei gerai pamenu, per testini matavimą boileris  nuo ~10c iki  60c prikaito per ~1h). Beveik visus žalvarinius sujungimus naudojau General Fittings kuriuos  pirkau iš UAB “NAURISA – A KVEDUKTS” (Latvių firmelę, kuri Vilniuje sugeba labai neblogas kainas pasiulyt!)

Kadangi vandenį naudosim iš jau ~25m eksploatuojamo gręžinio, žinojau, kad jame yra nemažai kalkių, tad prieš užpildant sistemą vandeniu, iškart pasistačiau vandens minkštinimo įrenginį,  kurį pirkau iš http://filtrasvandeniui.lt/ ,dėja, nelabai patinka  Kinietiškas valdiklis (detaliau apie filtrą bus galimą aprašyti jau pradėjus gyvenimą).

Nuotraukos gali atrodyti šiektiek padrikos, tačiau manau tiem, kam aktualu – supras.

Katilo, boilerio ir vandentiekio aprišimo schema.

Kondensacinio katilo kamino  sujungimas.

Lygiagrečiai su katilinės aprišimu pasidariau 2 rankšluoščių džiovintuvus (gyvatukus), kurie abu turi elektrinius tenus, bei yra sujungti nuosekliai  iš atšakos prieš grindų šildymo kolektorių. Ant gyvatuku atšakos uždetą elektrinė sklendė, kuri užsidaro jei yra įjungiamas kurio nors gyvatuko el tenas. Kadangi abu gyvatukai, bei mažojo wc kriauklės, ir dušo maišytuvai,  yra ant su katiline besiribojančių sienų, nusprendžiau daugiasluoksnius vamzdžius  šiem mazgam vesti išoriniu būdų katilineje. Vizualiai katilinėje tai gal ir neatrodo labai gražiai, tačiau, tai buvo vienas iš lengvesnių ir paprastesnių variantų, sienose užteko prasigręžti skyles kiaurai plyteles ir blokelius, ir iškišti vamzdžius.

Minkštinimo filtro pajungimas neapsiėjo be nuotykių, užveržinėjant plastikinę išardomą jungtį , vieną iš jų nulaužiau.  Tad teko improvizuot ir naudoti metalą 🙂

Na ir finale katilinė atrodo taip.