Parketlentės ir jų klojimas

Taigi, atėjus laikui apsispręsti, kokios mūsų namuose bus grindys,  o šildymo būdui diktuojant savus poreikius – nusprendėm, kad gyvenamosiose namo dalyse bus ąžuolinės parketlentės.

Rinkoje šiuo metu yra tikrai didelis pasirinkimas : dvisluoksnės/trisluoksnės, šukuotos/nešukuotos, su užraktu/click sistema, su  su nuožulnom/be nuožulnų,  bei pločiai nuo 140mm iki 220mm, ar jos klijuotos iš kelių suklijuotų ą-uolo lamaelių, ar pagamintos iš vientisos ą-uolo lamelės, tačiau svarbiausias visų parketlenčių skirtumas – paviršiaus apsaugos būdas Alyvuotos arba Lakuotos.

Kadangi grindų alyvavimas  tam skirta alyva   Lietuvoje pradėjo  populiarėti  tik visai neseniai,  tad kaip ir dauguma naujovių ji vertinama atsargiai. TIkriausiai visi esame girdėję gąsdinimus, kad jei dėsi alyvuotas grindis – turėsi bėdų, nes viskas išsiplaus, kad reikes alyvuoti kelis kartus į metus ir pan. Dauguma šių mitų labai lengvai griūna apsilankius namuose, kuriuose tokios grindys intensyviai eksplotuojamos ne vienerius metus.

Bendrai žiūrint, parketlenčių pasirinkimas tikrai didelis, tačiau kainos  dažnai kandžiojasi (30eur-60eur už m2). Apvažiavau praktiškai visas  parketlenčių pardavimo vietas Vilniuje, ir galiu drąsiai patvirtinti seniai žinomą tiesą – nuoširdus bendravimas su klientu – pusė  pardavimo sėkmės, o Aurelijai iš Elitėjos tai puikiai sekėsi 🙂

Taigi, kaip jau supratot, pasirinkau Alyvuotas, vienos lentos 140mm plocio, 13mm storio, dvisluoksnes ąžuolo parketlentes su paprastu špuntu iš panevėžiečių gamintojų UAB ELITĖJA . Parketlentės pramoniniu būdu dengiamos Osmo alyva 3032 spalva, o po suklojimo dar rekomenduojama padengti alyva su vašku, kuri sukuria apsauginį viršutinį sluoksnį.

Parketlentės atvažiavo  įvairių ilgių  nuo 1,8m iki 2,4m igio, ir  priešingai nei maniau išpradžių – skirtingo ilgio parketlentės leidžia taupyti pačias lentas, nes lieka mažiau nuopjovų, bet beabejo reikia daugiau pažaisti modeliuojant kur kokia lenta efektyviausiai turi dėtis.

 

 

Parketlenčių klojimą nusprendžiau atlikti pats, tad Kalediniu laikotarpiu pasiėmiau beveik 3 savaičių atostogas ir kibau į darbus. Pagrindinis kriterijus sėkmingam darbui – gerai paruoštas pagrindas. Pas mane grindų betono paviršius kaikur nebuvo labai gerai sulipęs, delto kaikur atsirado išdūlėjusių vietų (kas automatiškai didina Klijų išeigą), o taip pat ir dėl prieš kątik pabaigtų dažymo darbų betono drėgmė nęvisur buvo tokia kaip rekomenduojama (nedaugiau 2,5% drėgnumas), nors pagal visus reikalavimus grindis ganėtinai ilgai brandinau (šildžiau išlėto vis keldamas temperatūrą + vedindamas). Vistik  pirmąją atostogų dieną nusprendžiau, kad reik naudoti gruntą turinti hidroizoliacinių savybių, na ir beabejo dirbti ant tokio nugruntuoto paviršiaus yra žymiai maloniau/patogiau/švariau.

gruntas

klijai

itempimo dirzai

Laminato klojimo rinkinys (distanceriai, kaladele kalimui, lauztuvelis kalimui/pastumimui)

 

Taigi, dar savaitę pakaitinus grindų betoną, pradėjau  darbus: Pirmiausia visą betoną labai atsakingai reikia išsiurbliuoti su dulkių siurbliu, tada dviem sluoksniais nusigruntavau visą betono paviršių (80m2 sunaudojau  visą kanistriuką grunto dengiant 2 kartais).

 

prie vitrinos buvo šioks toks xps/betono nelygumas, kuri sulyginau su montazinem putom (joms iki galo neustingus, suslegiau iki vientisos plokstumos)

Montavimą pradėjau nuo virtuvės plytelių,  palikau 1cm tarpą, tačiau dabar akivaizdu, kad nors būtent toje namo vietoje yra placiausia išilgai dėtų parketlenčių vieta (parketlentės i plotį turi daugiau šansų plėstis nei į ilgį), bet  1cm tarpas atrodo perdidelis, ir manau, tikrai užtektų 0,5/0,8 tarpelio (siūles tarp plytelių ir parketlenčių užtepiau silikoniniu hermetiku ir su parketo hermetiku). Prieš montuojant susidėlioju visas parketlentes “sausai“, tokiu būdu lengva pasidėlioti raštą/šakas. Mano parketlentės neturi jokios sukabinimo sistemos, tiesiog yra paprastas (mamka/papka) spuntas, dėl to, jau kokioj 10 eilėj pasijautė, kad parketlentės neideliai priglunda viena prie kitos, tad teko naudotis suveržimo diržais.  Aš darydavau taip: užsitepu klijų 2-3 eilėm, dedu parketlentes, tada jas 2/3 vietose suveržiu diržais, ir vė tepu klijus 2-3 eilėm (tokio laiko užtenka, kad lentos šiektiek prisigriebtų ir šiektiek pasispaustų pagal formą.

TOkiu būdu klojant viskas sekasi ganėtinai neblogai, tačiau problemos prasidėjo, kai daromos pauzės tarp klijavimų ir klijai visiškai sudžiūsta. Kadangi parketlentes pradėjau dėt “Papka“ spuntu į klojimo krypti- po  juo visada lieka šiektiek klijų, kuriuos reik LABAI atsakingai nuvalyt arba prieš, arba po klijų sudžiūvimo (labai nepatogu ir sudėtinga), priešingu atveju nutiks taip, kad klijų gumuliukai neleidžia lentom gražiai vienai su kita susispausti. Kad visos parketlentės gerai prisispaustu ir prisiklijuotų naudojau visokius svorius (išpradžių kitus parketlenčių pokus ir klijų kibirus, vėliau viską kas daug svėrė. Deja vistiek keletoje vietų lentos gerai neprisiklijavo.

 

~80m2  parketlenčių vienas  (žmona padėjo nusigruntuot ir kaikur padėliot parketlenčių raštą) užtrukau  ~10 dienų (kiti gal pasijuoks, bet kai darai pirmą karta ir sau, norisi daryt maksimaliai gerai 🙂

Pabaigus visus klojimo darbus, dar kartą švariai išsiubliuotos grindys ir su lengvai drėgnu skudurėliu nuvalytos dulkės. Nežinau ar taip tik atrodo, ar ištikrųjų iš osmo gautas volelis kažkuo stebuklingas, bet su juo be vargo išalyvavau ~85% viso ploto, o su iš senukų pirktu  voleliu tikrai atvargau kol isalyvavau 2 kambarius.

trinta pieštuko žyme, po alyvavimo isblukimo nebesimate

alyvos liko puse indelio

katik nualyvuota

alyvuota/nealyvuota skirtumas

isdziuvus alyva

isdziuvus alyva

Išdžiuvus alyvai, spalva gražiai pasodrėjo, tačiau grindys pasidarė labai slidžios, o vaikštant basom, po kojomis girgžda lyg einant per sniega 🙂 Tiesa slidumo ir girgždėjimo efektas po kokios savaites beveik išnyko 🙂 Turiu pripažint kad alyva nors ir ekologiška, turi ganėtinai intensyvų kvapą, kuris išsigaravo tik per gerą savaitę. Iš likusio pusės bakelio alyvos, dar nusialyvuosiu Ažuolo masyvo plintusus, bet apie tai kitam įraše 🙂

Update: Rūbinėje pagaliau pabaigtos dėti parketlentės (buvau pritrūkęs). Kadangi Elitėja turėjo tik 18cm plocio ruosiniu, nusprendžiau, kad tai visai nebėda 🙂 Labai gerai matosi, kaip Alyva pakeicia parketlentės vaizdą, nes tos kelios lentos buvo visai niekuo nedengtos.

niekuo nedengta

katik nualyvuota

kita diena po alyvavimo

Plytelių klojimas

Kadangi šiuo metu viskas jau smarkiai artėja link įkurtuvių, blogas pradėjo vėluot su įrašais, Plytelių klojimas prasidėjo ~2016 rugpjūčio mėn.

 

Plytelių klojimą galima būtų suskirstyti į du etapus: katilinės plytelės (viską dariau pats) bei visų kitų patalpų plytelės klijavimas (atlikinėjo samdomas žmogus).

Vonios, dušo plyteles rinkomės 30×60 matmenų iš Senuku (su 30% nuolaida), virtuvės plyteles 60×60 ir tambūro plyteles 30×30 pirktos iš Iris. Katilinės plytelės vienos iš pigiausių (Grindų po ~5eur.m2, o sienų po ~3,2eur/m2).

Kaip ir daugumos statytojų, pirmoji įrenginėjama patalpa -Katilinė, tad kol laukiau meistrų, nuo ten ir pradėjau klijavimą.

 

KATILINĖ

Klijavimą pradėjau nuo sienų, nes grindų tikslus lygis dar nebuvo aiškus, kad nepamesti lygio prie sienos prisitvirtindavau profiliuką, ir plytelę kabindavau tiesiai ant jo, vėliau, kai jau buvau išklijavęs grindų plyteles, visas  apatinės eilės plyteles pjoviau pagal faktą.

Sienos buvo nutinkuotos ganėtinai lygiai, tad kažkokių didelių bėdų nebuvo. Tačiau grindyse turėjau vienu metu spręsti net keletą klausimų: visoje katilinėje grindų betonuotojai buvo padarę 1cm žemiau nei kitur,  tam kad būtų galima vėliau gražiai sugaudyti nuolydžius, deja čia buvo kvailas sprendimas, nes vėliau visą tą aukščių skirtumą gaudžiau su plytelių klijais… Taip pat grindyse turėjau trapą, bei 2 techninius komunikacijų šulinėlius, kuriuos reikėjo gražiai apipjauti su plytelėm.

Trapų integravimo plytelėse sprendimus jau gvildeno IRnamas ir Anamas. Buvau suplanavęs trapą daryti 4 plytelių centre (tokiu būdu nusipjautų gražiai 4 plytelių kampukai), deje nežinau kas man susišvietė, bet gavosi kaip gavosi 😀

Viskas sekėsi daugiau-mažiau neblogai, kol nepriartėjau prie kamino, nes kažkaip šitos vietos nebuvau iki galo sugalvojęs kaip spręsti. Kadangi mūridamas sieną iš silikatinių plytų paskutinę plytą dėjau skersai – tas kampas nebuvo pilnai suformuotas, visada galvojau, kad jį padarysiu iš gipso, bet vėliau vistik suformavau plokštumą kampu. Kadangi plokštumą formavau iš akies,  vėliau klijuojant plytelę, paaiškėjo, kad nuo vidurio sienos aukščio gavosi pilvas, ir teko plytelių kampą pradėt kitaip.

 

Kaip pirmą kartą darant, savo rezultatu likau patenkintas.

 

 

Nuo čia viską darė plytelių meistras, kuriam mokejau po 12eur/m2.

 

TAMBŪRAS

Plytelės pirktos iš Iris po ~7eur/m2

 

VIRTUVĖ

Virtuvės zonoje norėjome didelių gabaritų plytelių, tad pasirinktos 60×60 Villeroy Boch plyteles iš Iris po ~13eur/m2

Nors visa pirmoji plytelių eilė bus paslėpta po pvirtuvės baldais, jos nedėti vistiek negali 🙂 taip sutapo, kad nuo vienos sienos iki kitos sienos su reikiamais tarpukais tilpo lygiai 7 plytelės, o kadangi plytelės supakuotos po 3 vnt, rizikuodamai neėmėm nei vienos papildomos plytelės ir tai pasiteisino 🙂 Visos plytelės buvo dedamos, kad plytelių/parketlenčių sandūroje būtų vienodame aukštyje (tam meistrui specialiai palikome kelis pavyzdžius), dėje, kadangi šių plytelių kampai yra statūs ir aštrūs, minimalūs aukšių nesutapimai su parketlentėm jaučiasi (plytelės gavosi šiektiek aukščiau).

 

DUŠAS

Duše prieš klijuojant plyteles, viskas kelis kartus buvo ištepta Kiilto hidroizoliacine mastika. Visiem vamzdžiam skylės buvo gręžiamos vėliau kiaurai sieną, bet apie tai kitame įraše.

 

VONIA

Kaip ir Katilinėje, vonios erdvėje grindys buvo padarytos -1 cm žemiau (su mintim, suformuoti nuolydžius, bet tai buvo bloga mintis), tad tą 1cm darbininkas naikino su išlyginamuoju sluoksniu. Vėliau vonios ir kriauklės zonos, taip pat, buvo išteptos hidroizoliacine mastika. Šioje patalpoje grindų plytelės buvo dedamos prasilenkiant, o sienos standartiškai.

Priartėjus prie lango, su meistru nusprendėm, kad aplink langą, išoriniame kampe naudosim aliuminio profiliuką, kurį apvesim aplink visą langą, nes palangė taip pat bus iš plytelės, pakišant ją po lango rėmu. Savaitgalį suformavau palangę iš XPS, specialiai suformavau gražų nuolydį. Kaiptik tuo metu, porai dienų išvykau į komandiruotę, o grižęs pamačiau, kad jis vistiek padarė savaip, ir tam kad nereiktų papildomai pjaut apatinės sienos plytelės viską pakėlė ~3cm ir net nesugebėjo padaryti nuolydžio.. Visi tarpai jau buvo užglaistyti, tad taip ir palikom, bet eilinį kartą pasitvirtino tiesa, kad visus ir visada reikia KONTROLIUOTI.

 

 

 

 

 

Grindų betonavimas

Taigi,  nuo tada, kai pradėjom lyginti ir tankinti gruntą, iki faktinio grindų betonavimo  praėjo 1,5mėn. Realiai darbai užtruko 5 savaites (su paruošimu ir grindinio šildymo išvedžiojimu )nes dar savaitę laukėm betonuotojų.

Betonuotojų kontaktus kažkas rekomendavo čia. Kad betonuotojai vietiniai, ir mano rajone yra išbetonavę ne vieną namą, laikiau pliusu, tačiau bendravimas (tiksliau negalėjimas prisiskambinti ir tiksliai susitarti kartais erzino).  Realiai iki pat betonavimo išvakarių nebuvau tikras ar  data nebus nukelta (~23h gavau sms, kad betonuojam rytoj) 🙂

Neskaitant nesusipratimu su datų derinimu – viskas praėjo lyg ir neblogai. Betonavimo diena atvažiavo jų užsakytas plautas žvyras, ir jie su visa technika. Kol brigadininkas nuvažiavo pasikrauti cemento, likusieji pasiruošė atskaitos taškus ant sienų, išsivyniojo šlangas, užsidengė durų staktą nuo galimų pažeidimų. ir ~11h prasidėjo betono padavimas.

 

Nors kompensacinė juosta ir jos padėjimas įėjo į kaina,  nusprendžiau prie išorinės sienos visu perimetru susidėti 2cm  polistirolo juosteles, visur kitur jie naudojo  5mm storio kompensacines juostas (kurias kaip vėliau paiškėjo patys pasidaro susipjaustę paklotą po laminatu).

 

Dar darbų derinimo metu, mane labiausiai neramino kompensacinės siūlės plokštumoje klausimas. Mano  įsitikinimu, kompensacinę juostą reikėtu  dėti visur (tarp kontūrų, ant slenksčių ir pan), tačiau betonuotojas atsisakė naudot juostą, nes “niekas taip nedaro“ ir primygtinai siūlė betoną, tiesiog įpjaudinėti, vėliau ant viršaus užsitrina su “lėkšte“ ir  betonui išdžiuvus trūkimai atsiranda planuotose vietose. Pasišnekėjus su techniniu prižiūrėtoju, jis tą kaip ir palaimino, tad taip ir darėm.

Taigi, apie 20h turėjom tokį vaizdą. Mažajame wc suformuoti nuolydžiai keliom kryptim.

Didesniame WC, ir katilinėje    padaryta -1cm, kad vėliau galima būtų tiksliai sužaisti su nuolydžiais.

 

Dirbo 3 žmonės. kaina 6,2eur/m2 su medžiagom, viso priskaičiavo 116m2, nors pagal projektą pora kvadratų turi būti mažiau, bet nesiginčijau 🙂 buvo  atsivežę 40 maišų cemento,  maišant paskutines maišykles patys buvo prikrovę į kelnes, nes sulyg paskutiniu maišymu,  viskas ir baigėsi (liko nepanaudota 2 kibirai betono).  Sluoksnis buvo ~7cm, tad susipylė ~8m3 betono.

 

Kadangi patalpose didelė drėgmė,  atsirado gana įdomus dalykas. Kondensatas ant lubų plėvelės, tose vietose, kur eina medinės sijos. Vidinė plėvelės pusė sausa. Kas nors turit ką apie tai pasakyt?

Grindinio šildymo ir vandentiekio vamzdelių klojimas

Kadangi grindų paruošimą betonavimui atlikinėjome patys, kaikuriuos sprendimus priiminėjome vietoje “pagal faktą“.  Pvz, kad nereikėtų su peiliu pjaustyti polistirolo vandentiekio ir magistraliniams vamzdžiams – susimeistravom įrankį iš paprasto 65w lituoklio ir varinės storos vielos. Grioveliai gal taip greit nesidarė, tačiau darbas nepalyginimai švaresnis ir mielesnis.

Mane šiek tiek neramino, tik kolektoriaus dėžės plotis, ir vieta –  toje vietoje sienos ilgis tik ~110cm, tad reikėjo labai atsargiai daužyti blokelius, kad kaip įmanoma mažiau pažeisti sienos konstrukciją (kolektoriaus dėžė įsigilino per pusė blokelio storio).

Beje, dar kartą įsitikinau Ford C-max talpumu, į saloną sugebėjau sudėti nepažeistus  9  1000x1000x1000 polistirolo lapus 🙂

 

Nors vandentiekio vamzdelių tęstavimą visi atlkinėja prieš paklojant antrą polistirolo sluoksnį – aš tą atlikau tik jau sudėjus metalinį tinklą. Priežastis paprasta – nesandarumas vamzdeliuose galėjo būti nebent del gamyklinio broko, nes jokių sujungimų, po betonu pas mane nebus. Visus galus nuosekliai sujungiau į vientisą sistemą, ir su paprasta rankine pompa užpompavau iki ~ 5,5atmosferos. Per visą vakarą oro nuotekis buvo minimalus, ir aiškiai matėsi, kuriose vietose (per nepakankamai užverštus chamutus). Tačiau koks buvo nusivylimas, kai kitą rytą monometras rodė apvalų 0.  Palengvėjo tik pamačius, kad vonioj spaudimo neatlaikė vienas sujungimas, ir vamzdis tiesiog išsimovė iš šlangelės.

Visai vandentiekio ir šildymo sistemai naudojau Wavin produkciją  – tiesiog todėl, kad gavau labai geras kainas.

Magistraliniam  vamzdelis Pex/Al/PE  D25

Vandentiekio vamzdeliai Pex/AL/PE D16

Grindų šildymo vamzdelis daugiasluoksnis Polibutileno (PB). D20,Wavin  deklaruoja, kad PB vamdžiui vynioti naudoja specialia technologiją, dėl ko vamzdis nesiraito. Tai didžiausias melas!

Labai džiaugiuosi, kad su tėčiu nusprendėm pasibandyti kloti vamzdelį viduryje savaitės (po darbo),  išvyniojus ~15m, teko pasiduoti, nes  priekyje dar lauke ~70m, o vamzdis jau susimetė į didžiausią barzdą. Taigi po trumpos paieškos, savaitgaliui išsinuomojau specialų aparačiuką vamzdžiui vynioti. Ir tai buvo dar vienas labai geras sprendimas, nes  žinokit  600m vamzdį panešti galima tik dviese. Taip pat iš ten pat išsinuomojom presavimo įrankį ir kalibravimo įrankį Pex/AL.PE vamzdeliui.

 

Kadangi projektą jau buvo pabraižęs wavin projektuotojas,  jokių esminiu pakeitimų nedarėm. Pagal projektą, kontūrų ilgiai buvo nuo 58 iki 104m, tačiau kad ir kaip stengemės laikytis projekto,  praktiškai nuo kiekvieno kontūro sutaupydavom po ~5m, o    nuo trumpiausio (wc1 + wc2) kontūro susitaupė net 18m, ir kontūro ilgis gavosi lygiai 40m. Žinau, kad tai nėra gerai, tačiau net ir PB vamzdelis nesilanksto taip kompaktiškai, kaip pavaizduota projekte, o kuo patalpa mažesnė, tuo sunkiau  jo laikytis.

 

Paskutinėje nuotraukoje matoma dėžutė –  vamzdelių sujungimo vieta. Taip gavosi, kad mano turėtam rulone, radau pažeistą (suslėgtą/sutraiškytą vamzdelio vietą) dėl kurios teko  nuo vamzdžio galo nupjauti ~50m.

Dėja terminai spaudė ir laukti ilgai nenorėjom, tad su pardavėju radom kompromisą, ir tiesiog padarėm vamzdžio sujungimą (ps. linkas tik dėl nuotraukos),o visą sujungimą įdėjom į plastikinę dėžutę, kad būtų galima stebėti ar nėra kokių nors prasisunkimo požymių.

Na ir, žinoma, po visko dariau sandarumo testą su suslėgtu oru. Negaliu pasakyt, kad  rezultatu likau patenkintas,  nes užpurškus muilo tirpalo ant visų sujungimo vietų pasirodė tokie reikalai.. Jeigu užpresuojamas jungtis dar teoriškai įmanoma būtų pakeist, neįsivaizduoju, ką daryt su nesandarumu tarp surenkamo kolektoriaus modulių. Belieka viltis, kad kai orą pakeis vanduo, tų nesandarumų neliks.

 

Visiem vamzdeliam išvedžioti 2 žmonėm, darantiems tai pirmą kartą, užtruko visą savaitgalį (penktadienio vakaras + šeštadienis+ sekmadienis).

 

 

Ką nuveikėm per 365 dienas?

Prabėgo lygiai metai nuo pirmo blokelio padėjimo. Per tą laiką buvo nudirbta daug darbų, įdėta daug darbo ir pastangų, priimta daug sprendimų – rezultatu mes labai džiaugiamės. Išleista ~35 k dabartinių pinigų (įskaitant išlaidas už pamatus ir iki jų). Tad trumpa apžvalga:

Mūro iškėlimas (dirbom patys);

Perdangos uždėjimas (dirbom patys);

Kamino ir kolonas iškėlimas (dirbom patys);

Stogo uždengimas (10% dirbom patys, 90% darbo samdėm);

Inžinerinių tinklų įsivedimas (dirbom patys, samdėm tik traktoriuką ir ,,kurmi“);

Langų ir durų montavimas (samdytas darbas);

Fasado apšiltinimas ir dekoro uždėjimas (samdėm);

Pamatų drenažo įrengimas (dirbom patys, samdėm tik traktoriuką pamatų atkasimui);

 

Palangių dėjimas (dirbom patys);

Žvyro išvežimas iš namo (dirbom patys);

Kanalizacijos išvedžiojimas namo viduje (dirbom patys);

Perdangos šiltinimas (dirbom patys);

Vidinių pertvarų iškėlimas (dirbom patys);

Elektros išvedžiojimas namo viduje (dirbom patys);

Dujų pravedimas iki namo (dirbom patys, įmonė paklojo kabelį);

 

Grindų paruošimas betonavimui (dirbom patys);

 

Daug tai ar mažai? Kitiems tiek pat laiko užtenka “iki įsikėlimo“, tačiau manau, jog tempas normalus ir realus.

Tikslas – žiemą pasitikti jau gyvenant naujuose namuose.  Manau, jog tai yra realu, tačiau suprantu, kad “nedadielku“ dar bus užtektinai 🙂

 

Grindų paruošimas betonavimui

Grindų pagrindas (žvyras) buvo trombuojamas keliais etapais: dar prieš pradedant kelti sienas, vidaus nuotekų klojimo metu (su vibrokoja), bei prieš pat klojant polistirolą.

Visą darbą pradėjau, nuo lazerio pagalba atžymėtos atskaitinės linijos išsivedimo visame name, kurios pagalba matavausi  aukščius visuose kambariuose.

Žvyro lyginimas sudėtingas ir varginantis darbas, kuris praktiškai buvo atliktas ropojant ant  kelių (Ačiū Mamai, kuri padėjo).Kaip kartais buna, nepavyko iš pirmo karto įvertinti žvyro susėdimo galimybių, tikėjomes sutrombuoti 1-2cm, dėl to išpradžių į namą suvežiau visą žvyrąb – kiek turėjau, o vėliau teko ~25 karučius išvežti atgal.

Žvyro lygio aukščio matavimui naudojau “Mierka“, ant kurios buvau atsimatavęs reikiamą liniją, ir betkur ją pridėjęs žinojau ar toj vietoj žvyro reik daugiau ar mažiau.

Atvažiavo medžiagos.

Naudojau EPS100  1000x1000x100 polistirolą dviem sluoksniais (viso 20cm).Beje, keista patirtis su vielos tinklu. Užsakiau 4mm storio tinklą 20×20 akim. Atvežus tinklą, gal ir nebučiau nieko pastebėjęs, jei ant paviršiaus negulėtų 3 vnt akivaizdžiai storesnės vielos tinklo (kaip pasirodė pamatavus – ta storesnė viela ir yra būtent 4mm). Pirkau iš statybinių medžiagų tiekimo įmonės,  bet į problemą labai operatyviai ir profesionaliai sureagavo pats gamintojas, atvažiavo pažiūrėti, paaiškino, kad storio tolerancija yra nuo  3.7mm iki  4.xmm, tačiau mano atveju, absoliučiai nei viena viela netraukė net iki 3.5mm. Probleą išsprendėm atvežant tokį pat kiekį pakaitinio tinklo, tad nematau tikslo viešint pavadinimus. Gal tas 1mm juntamo skirtimo ir nesudarys, tačiau  mano akys ir taip ganėtinai didelės.  Tiesiog norisi gaut bent jau tai – ką perki.

Dedam plevelę ir polistirolą.

Visame, šiame darbe, niekaip negaliu atsidžiaugti fone matomom polistirolo pjaustymo staklytėm, kurias paskolino fasadininkai (žiema jiem jų nereik). Tiesiog baisu pagalvoti kiek papildomų šiukšlių/granulių būtų, jei bandytum viską pjaustyti peiliu/pjūklu.

Aukštis name ženkliai pasijautė, ypač ties langais. Dėja, vitrinos montavimo metu, nepavyko išvengti kliurkos, vitrinos apačios atskaitos tašku paėmiau ne rėmo apačią, o popalanginio profilio apačią, dėl ko dabar turėsiu 2-3cm tarpą, nuo grindų, 0 iki rėmo apačios 😦  reikės daryti laiptuką.