Plytelių klojimas

Kadangi šiuo metu viskas jau smarkiai artėja link įkurtuvių, blogas pradėjo vėluot su įrašais, Plytelių klojimas prasidėjo ~2016 rugpjūčio mėn.

 

20160801_195938

Plytelių klojimą galima būtų suskirstyti į du etapus: katilinės plytelės (viską dariau pats) bei visų kitų patalpų plytelės klijavimas (atlikinėjo samdomas žmogus).

Vonios, dušo plyteles rinkomės 30×60 matmenų iš Senuku (su 30% nuolaida), virtuvės plyteles 60×60 ir tambūro plyteles 30×30 pirktos iš Iris. Katilinės plytelės vienos iš pigiausių (Grindų po ~5eur.m2, o sienų po ~3,2eur/m2).

Kaip ir daugumos statytojų, pirmoji įrenginėjama patalpa -Katilinė, tad kol laukiau meistrų, nuo ten ir pradėjau klijavimą.

 

KATILINĖ

Klijavimą pradėjau nuo sienų, nes grindų tikslus lygis dar nebuvo aiškus, kad nepamesti lygio prie sienos prisitvirtindavau profiliuką, ir plytelę kabindavau tiesiai ant jo, vėliau, kai jau buvau išklijavęs grindų plyteles, visas  apatinės eilės plyteles pjoviau pagal faktą.

Sienos buvo nutinkuotos ganėtinai lygiai, tad kažkokių didelių bėdų nebuvo. Tačiau grindyse turėjau vienu metu spręsti net keletą klausimų: visoje katilinėje grindų betonuotojai buvo padarę 1cm žemiau nei kitur,  tam kad būtų galima vėliau gražiai sugaudyti nuolydžius, deja čia buvo kvailas sprendimas, nes vėliau visą tą aukščių skirtumą gaudžiau su plytelių klijais… Taip pat grindyse turėjau trapą, bei 2 techninius komunikacijų šulinėlius, kuriuos reikėjo gražiai apipjauti su plytelėm.

Trapų integravimo plytelėse sprendimus jau gvildeno IRnamas ir Anamas. Buvau suplanavęs trapą daryti 4 plytelių centre (tokiu būdu nusipjautų gražiai 4 plytelių kampukai), deje nežinau kas man susišvietė, bet gavosi kaip gavosi 😀

Viskas sekėsi daugiau-mažiau neblogai, kol nepriartėjau prie kamino, nes kažkaip šitos vietos nebuvau iki galo sugalvojęs kaip spręsti. Kadangi mūridamas sieną iš silikatinių plytų paskutinę plytą dėjau skersai – tas kampas nebuvo pilnai suformuotas, visada galvojau, kad jį padarysiu iš gipso, bet vėliau vistik suformavau plokštumą kampu. Kadangi plokštumą formavau iš akies,  vėliau klijuojant plytelę, paaiškėjo, kad nuo vidurio sienos aukščio gavosi pilvas, ir teko plytelių kampą pradėt kitaip.

 

Kaip pirmą kartą darant, savo rezultatu likau patenkintas.

 

 

Nuo čia viską darė plytelių meistras, kuriam mokejau po 12eur/m2.

 

TAMBŪRAS

Plytelės pirktos iš Iris po ~7eur/m2

 

VIRTUVĖ

Virtuvės zonoje norėjome didelių gabaritų plytelių, tad pasirinktos 60×60 Villeroy Boch plyteles iš Iris po ~13eur/m2

Nors visa pirmoji plytelių eilė bus paslėpta po pvirtuvės baldais, jos nedėti vistiek negali 🙂 taip sutapo, kad nuo vienos sienos iki kitos sienos su reikiamais tarpukais tilpo lygiai 7 plytelės, o kadangi plytelės supakuotos po 3 vnt, rizikuodamai neėmėm nei vienos papildomos plytelės ir tai pasiteisino 🙂 Visos plytelės buvo dedamos, kad plytelių/parketlenčių sandūroje būtų vienodame aukštyje (tam meistrui specialiai palikome kelis pavyzdžius), dėje, kadangi šių plytelių kampai yra statūs ir aštrūs, minimalūs aukšių nesutapimai su parketlentėm jaučiasi (plytelės gavosi šiektiek aukščiau).

 

DUŠAS

Duše prieš klijuojant plyteles, viskas kelis kartus buvo ištepta Kiilto hidroizoliacine mastika. Visiem vamzdžiam skylės buvo gręžiamos vėliau kiaurai sieną, bet apie tai kitame įraše.

 

VONIA

Kaip ir Katilinėje, vonios erdvėje grindys buvo padarytos -1 cm žemiau (su mintim, suformuoti nuolydžius, bet tai buvo bloga mintis), tad tą 1cm darbininkas naikino su išlyginamuoju sluoksniu. Vėliau vonios ir kriauklės zonos, taip pat, buvo išteptos hidroizoliacine mastika. Šioje patalpoje grindų plytelės buvo dedamos prasilenkiant, o sienos standartiškai.

Priartėjus prie lango, su meistru nusprendėm, kad aplink langą, išoriniame kampe naudosim aliuminio profiliuką, kurį apvesim aplink visą langą, nes palangė taip pat bus iš plytelės, pakišant ją po lango rėmu. Savaitgalį suformavau palangę iš XPS, specialiai suformavau gražų nuolydį. Kaiptik tuo metu, porai dienų išvykau į komandiruotę, o grižęs pamačiau, kad jis vistiek padarė savaip, ir tam kad nereiktų papildomai pjaut apatinės sienos plytelės viską pakėlė ~3cm ir net nesugebėjo padaryti nuolydžio.. Visi tarpai jau buvo užglaistyti, tad taip ir palikom, bet eilinį kartą pasitvirtino tiesa, kad visus ir visada reikia KONTROLIUOTI.

 

 

 

 

 

SANDARUMO TESTAS (Papildyta video)

Sveiki, vasara prabėgo labai greitai ir ganėtinai produktyviai, tačiau blogo įrašams laiko atrasti tampa vis sunkiau. Štai ir dabar, paskutinę vasaros dieną rašau sėdėdamas lėktuve kažkur pakeliui į Amsterdamą.

Dauguma šiuolaikinių namų statomi maksimaliai šilti, tačiau dažnai pamirštama, kad būtent namo sandarumas smarkiausiai įtakoja, kaip ilgai ta šiluma name išsilaikys. Namo sandarumą užtikrina tokie elementai kaip grindų betonas, sienų tinkas, lubų garo plėvelė, būtent pastaroji atlieka viena iš svarbiausių vaidmenų, tad kiekvienas plėvelės pradūrimas ar sujungimas turi būti labai sandariai užklijuotas. Kaip jau rašiau senesniuose įrašuose apie ventiliacijos ortakių montavimą ir lubų karkaso įrengimą, prieš sukant kiekvieną medvaržtį, ant plevelės buvo klijuojamas bitumines juostelės gabaliukas, tokiu budu užsisandarino kiekvienas, ar bent jau dauguma skylių plevelėje. Taip pat tinkavimo metu, tinkas buvo užleistas 2-5cm ant pačios plėvelės krašto, tokiu būdu mūro sienos/lubų plėvelės mazgas gavosi maksimaliai sandarus.

20160721_125150

 

Taigi, viena dieną vasaros viduryje sulaukiau UAB Termas specialistų vizito (beje, jie yra tarp tų 4 sertifikuotų laboratorijų lietuvoje, galinčių išduoti sertifikatą ir nors yra šiauliečiai – kiekvieną dieną važinėja po visą lietuvą), kurie ir atlikinėjo namo sandarumo testą. Prieš patį testą, nemažiau svarbus ir daug laiko atimantis procesas- žinomų nesandarumų paruošimas: iš lauko pusės užklijuojamos rekuperatoriaus padavimo/išmetimo angos, užklijuojami visi trapai/kanalizacijos vamzdžiai, užklijuojamos kamino angos, bei langų rankenų skyles (nes rankenų kolkas nėra).

Ant paradinių durų sumontuojamas galingas ventiliatorius, kuris traukia orą iš patalpų vidaus į lauką, arba atvirkščiai – pučia į pastato vidų, tokiu būdu sukeldamas slėgį namo viduje. Pastarasis variantas efektyviausias žiemą, tuomet iš lauko lengva pamatyti per kur šiltas oras patenka į lauką. Kadangi testą atlikinėjom vasarą, orą ištraukinėjom iš namo vidaus ir su dūmų ir oro srauto matuoklio pagalba ieškojom per kur oras patenka į namą, o patikėkit – jis patenka! Beje, pirmą kartą įjungus ventiliatorių, plėvelė pučiasi į namo vidų kaip balionas, ir visame name girdimas gasdinantis traškėjimas!

Sukelus ir palaikant pastovų reikiamą slėgį, pirmiausia tikrinamos visos žinomos ir numanomos nesandarios vietos- mano atveju dar buvo nesutvarkytos langų apačios, rozetės, kaikurie plėvelės sujungimai, grindų/sienos susikirtimo vietos – visų šių vietų rezultatai nenustebino. Nesitikėjau, kad pučiant dūmus po cokoliniu profiliu, jie puikiausiai numigruoja ne tik po lango apačia, bet ir per keramikinio blokelio skyles, tad prieš dedant vidines palanges ir xps, vėliau visas blokelio skyles sandariai užtepinėju skiediniu/plytelių klijais. Dūmų pagalba tikrinami visų langų galimi nesandarumai, šiektiek leidžia per langų gumines tarpines, “štapikus”, tiesa pasakius tikėjausi prastesnio varianto ir tik bebaigiant tikrint langus supratau, kad ant langų rėmų išorės esančių techninių ventiliacijos skylių esu užklijavęs po mažą permatomos lipnios juostos gabaliuką (tas skyles buvo pamėgusios širšės), nulupus kelių langų lipnias juostas ir dar kartą paleidus dūmus, rezultatas švelniai tariant įspūdingai nemalonus – per lango vyrius dūmai eina tarytum be jokio pasipriešinimo…. 😦

sitam video labai gerai matosi kaip plevesuoja plevele pro minimalius nesandarumus (matomas duju kondensacinio  katilo vamzdis ileistas i ventiliacini kamineli).

Apie mano paradinių durų (Niekam nesiūlau rinktis lenkiškų Mikea durų) ir jų nesandarumus, neapsiverčia liežuvis jų vadinti sandariom, kai per spynos šerdelių vidurį ir aplink spynas/rankenas plika akimi šviečia tarpai, o žiemą apšąla netik spynos/rankenos, bet ir pačios durys – neverta net šnekėti.

Čia šiektiek termovizinių durų nuotraukų.


Pasiruošimas testui užima apie valandą, dar porą valandų užtrunka nesandarumų ieškojimas, jų tvarkymo sprendimų aptarimas, na ir visų žaisliukų susipakavimas užtrunka dar apie pusvalandį, tad planuojantiems sandarumo testą – planuokit laisvą pusdienį.
Namo apskaičiuotas sandarumo koeficientas 0.95, tad net ir su tokiu galėtume pretenduoti į A klasę, tačiau mastau prieš pat įsikeliant gyventi (kai jau bus sutvarkytos visos pažymėtos nesandarios vietos) šį testą pakartoti.

Apibendrinimui: jei perkat jau pastatytą namą, ar jį jum stato darbininkai, ir jūs neturit laiko/žinių kontroliuoti visus darbų etapus – sandarumo testas, o dar geriau sandarumo + termovizinis testas yra tiesiog būtinas, ir tie keli šimtai eurų tikrai atsipirks (o artimiausiu metu įsigaliojus įstatymui visus naujus namus daryti A klasės – abu šie testai bus privalomi). Jei sandarumu rūpinotės patys – manau patys žinot visas silpnesnes vietas.

Tinkavimas

Vidinių sienų tinkavimas – procesas po kurio  vidaus vaizdas smarkiai pasikeičia!

Meistrų atrankos realiai nevykdžiau, o pasiklioviau Statau sodyba ir Namukas ir kitų aprasyta patirtim tinkavimui su gipsiniu Knauf mp75 tinku kurį atliko Aliaus komanda Tinkuotoju puslapis.  Alius, tel. nr. 867863773

Išpradžių sprendžiau kokį tinką (gipsinį iš maišelių, kalkinį iš maišelių ar kalkinį skiedinį  atvežtą savivarčiu) naudoti. Kalkinio skiedinio iš betono taško naudojimą atmečiau praktiškai iškarto, pagrinde dėl  Statau sodybą pasirinkto varianto – dažymo tiesiai ant gipsinio tinko (be papildomo glaistymo)  ir po apsilankymo pas Eleną ir sienų apžiūrėjimo gyvai abejonių nebekilo – darysiu taippat.

Prieš tinkavimą  Alius iškart klausė kaip bus su elektros rozečių dėžutėmis? Ar jas statysim prieš tinkavimą ar po? Išdalies dėl laiko stokos, ir būtent dėl sienų storio skirtumo, nusprendžiau dėžutes montuoti po sienų tinkavimo, tačiau dabar galvoju, kad gal butų buvę geriau, jei jos būtų istatytos iškarto.  Tokiu atveju, tikriausiai tereiktu nusipirkti tik ilgesnių varžtukų, kurie prisuka mechanizmus prie kaušelių. Mano atveju, kaušeliai vis dar nesustatyti,  bet jau dabar matau rizikų, kad gali nepavykti labai gražiai užtaisyti ertmių aplink rozetes, o neplanuojant papildomo glaistymo sluoksnio ant tinko tai gali tapti problema.

 

 

Pasiruošimas tinkavimui:

Kiek spėjau, didžiausias štrabas skiediniu užtepiau pats- likusias užtepė tinkuotojai.

Darbai prasidėjo nuo visų sienų gruntavimo ir kampuku bei angokrascių paruošimo, tas užėmė lygiai 2 dienas  dviem žmonėm. Pats tinkavimas (tinko užpurškimas/lyginimas/užtrynimas) užėmė  2,5 dienos. VIso  gavosi  282 m2 sienų ir 62m angokraščių.

Tinkavimas

tinkavo jau trise, užtruko ~2,5 dienos. Pirmą savaitę po tinkavimo, langus laikiau uždarytus, tad drėgmė namo viduje buvo milžiniška, vėliau kiaurą parą name buvo paliekami atidaryti langai ir skersvėjis. Iki pat išdžiūvimo sienos verkė, ty ant tinko laikėsi ganėtinai dideli lašai.

 

Sienų džiuvimas:

Praktiškai visos sienos išdžiuvo per 2-3 savaites, ten kur buvo mažesnis tinko storis, sienos pabalo jau po savaitės, ten kur buvo betoninės saramos, džiuvo beveik 3 savaites. TIk viena darbo kambario siena, kurioje panasu užsidėjo 2-3cm tinko  nėra iki galo išdžiuvusi net ir dabar, kai rašau šį tekstą, ty 5 savaitės (paskutinė nuotrauka su XPS).

 

Tiek uz m2 sienos tiek uz beginį metrą angokraščių suderėta kaina 7,5eur su medžiagom

344×7,5=2580eur

Meistrai skaičiuoja, kad vidutinė išeiga iš 30kg Knauf mp75 maišo – 2,5m2, kadangi mano sienos nėra idealiai lygios, o ir i tarpus tarp blokeliu kažkiek papildomai tinko išsinaudoja, išeiga gavosi ~2,2m2 iš maišo.

Po sienų tinkavimo tikrai atsiranda visokių idaužimų, įmušimų ar kažkokių kitokių pažeidimų, tačiau juos planuoju sutvarkyti lokaliai, ir tikiuosi, kad po dažymo jų nesimatys.

Ką nuveikėm per 365 dienas?

Prabėgo lygiai metai nuo pirmo blokelio padėjimo. Per tą laiką buvo nudirbta daug darbų, įdėta daug darbo ir pastangų, priimta daug sprendimų – rezultatu mes labai džiaugiamės. Išleista ~35 k dabartinių pinigų (įskaitant išlaidas už pamatus ir iki jų). Tad trumpa apžvalga:

Mūro iškėlimas (dirbom patys);

Perdangos uždėjimas (dirbom patys);

Kamino ir kolonas iškėlimas (dirbom patys);

Stogo uždengimas (10% dirbom patys, 90% darbo samdėm);

Inžinerinių tinklų įsivedimas (dirbom patys, samdėm tik traktoriuką ir ,,kurmi”);

Langų ir durų montavimas (samdytas darbas);

Fasado apšiltinimas ir dekoro uždėjimas (samdėm);

Pamatų drenažo įrengimas (dirbom patys, samdėm tik traktoriuką pamatų atkasimui);

 

2015-10-03 17.47.44

Palangių dėjimas (dirbom patys);

2015-10-23 15.09.18

Žvyro išvežimas iš namo (dirbom patys);

2015-08-30 20.38.16

Kanalizacijos išvedžiojimas namo viduje (dirbom patys);

Perdangos šiltinimas (dirbom patys);

Vidinių pertvarų iškėlimas (dirbom patys);

Elektros išvedžiojimas namo viduje (dirbom patys);

Dujų pravedimas iki namo (dirbom patys, įmonė paklojo kabelį);

 

Grindų paruošimas betonavimui (dirbom patys);

 

Daug tai ar mažai? Kitiems tiek pat laiko užtenka “iki įsikėlimo”, tačiau manau, jog tempas normalus ir realus.

Tikslas – žiemą pasitikti jau gyvenant naujuose namuose.  Manau, jog tai yra realu, tačiau suprantu, kad “nedadielku” dar bus užtektinai 🙂

 

Katilinės pamatėlis ir sienos

Katilinės sienas nusprendėme daryti iš nuo lauko garažo rekonstrukcijos likusių silikatinių plytų (ten kur kabinsis sunkesni reikalai) ir raudonų keramikinių blokelių (kur neplanuojam nieko kabint). Iš pradžių išgręžiau kelis poliukus, ~1,2m gylio. Kadangi kaiptik toje vietoje buvo nemažas sluoksnis žvyro, kuris vis byrėjo į skylę, paaukojau 160mm vamzdį karkasui,  gręždamas  vis kaliau vamzdį žemyn, kol atsiremdavau į tvirtą gruntą. Na o vėliau pasidarius armatūros karkasą, užpilu betoną ir ištraukiu plastikinį vamzdį.

Ant sienos, esančios tarp kamino ir lauko sienos, planuojamas 160l Boilerio ir dujinio katilo tvirtinimas, tam buvo iškart subetonuotos 2 juostos su paliktais metaliniais tvirtinimais.

Ant kitų silikatinių plytų ir blokelių išlietas ~20cm betoninis žiedas – sutvirtinimui.

 

 

 

FASADAS

Fasado darbai prasidėjo rugsėjo 30d. kaip tik tą dieną prie namo dirbo trys brigados. Stogdengiai kaip tik baiginėjo dėti latakus, atvažiavo likusi langų dalis ir savo darbą pradėjo Kęsto kompanija prie fasado. Žmona kol manęs nebuvo laikė frontą.

Daugiausiai diskusijų sukėlė pamato hidroizoliavimo klausimas. Kęstas aiškino, kad prie mastikos blogai lips klijai ir jis negarantuoja, kad šiltinimas neatšoks, tačiau tą namo pusę, kurios rostverkas bus giliausiai žemėse ir kuri žiūri į šlaitą, vistiek nutepėm bitumine mastika prieš klijuojant polistirolą.

Pamatą šildėm 15 cm EPS100 polistirolu, klijuojama buvo cementiniais Caparol klijais. Suklijavus polistirolą viskas buvo užarmuota, o mes su tėvais visą savaitgalį kibom į hidroizoliacijos, drenažo klojimo ir pamatų užkasimo darbus. Ant armavimo pagal žemės reljefa (viskas kas bus po žemėm) keliais sluoksniais tepėm bitumine mastika. Išdžiuvus mastikai, dėjom korinę membraną, nors buvau pasiruošes į polistirolą užsukamų smeigių, bet jų nenaudojom, membraną prispaudėm tik su žemėm.

Šiektiek žemiau rostverko, aplink visą namą paklojau drenažinį vamzdį.

Toliau meistrai darbavosi su fasadu. Aplink langus ir duris ant pačio kraščiuko buvo dedama besiplečianti juosta, ir Ejot angokraščiam profiliukas su lipnia juostele plevelės užklijavimui, išpradžių nesupratau, kokia jos paskirtis, ir netgi gąsdino, kad tiek daug lango rėmo pasisleps… 🙂 meistrai neoporo kraščiuką išfrezuodavo ir uždengdavo apie 2cm remo.

Gavosi mazdaug taip, kaip pavaizduota sitame “7 Langu” pavyzdyje 🙂

Išorinės langų sandarinimo juostos nenaudojau – galit padiskutuot ar taip gerai padaryta. Nors išpradžių su Kęstu buvom sutarę, kad smeiges naudosim tik aplink angokraščius ir ties namo kampais, vieną dieną sulaukiau skambučio, kad baigėsi smeigės ir tabletės po 300vnt?! tuomet sutarėm kad ok, aš daperku dar tiek pat smeigių ir tablečių, bet jųs tas smeiges sudedat taip, kad jų nebetruktų ir nereiktų vėl dapirkinėt.  Ir ka jūs galvojat, vėl sulaukiu skambučio, kurio turinys maždaug toks:

-truksta ~50smeigių.

– gi sakiau nedėt jų beproto..

-Ok, mes galim nedėt smeigiu, bet tablečių vistiek reik, nes skylės jau išsifrezavom….

Nors Kęsto chebra (3 žmonės) atrodo protinga,  bet ketvirtas žmogus naujokas pagalbininkas….

Nu as vistiek nesuprantu, kodėl fasadinei sienai, kuri yra nuo gatvės, ir kurioj neturi matytis jokiu kliurkų, paskirtas toks nemastantis naujokas?

Kai pamačiau kiek suvaryta smeigių į tą sieną tai susinervinau ne tik dėl tiesiogine to žodžio prasme išmestų pinigų,  bet dėl tų išmestų pinigų, dar ir visa sieną suvarpė, ypač viršutinėse eilese, kur dėjosi neoporo likučiai. (Beje Neoporo pirkau per 2 kartus. (išsimetė ~2m3)

Nors orai pastebimai prastėjo ir šąlo, aš visus pusinau, kad dar šiemet turim uždėt dekorą. Kaip tarėm, taip ir padarėm. Kadangi sinoptikai prognozavo lietų, o dekoras jo labai bijo, pagal vėjo kryptį nusprendėm, kurias sienas daryti pirmas, kad net ir prasidėjęs lietus turėtų mažai šansų viską nuplauti. Taip buvo uždėtos Šiaurės vakarų ir Šiaurės Rytų sienos (džiuvo ilgai!)

Vėliau ištaikius saulėtą ir gražią dieną buvo uždėtas visas likęs dekoras, kuris dėl saulės ir vėjo išdžiuvo praktiškai per dieną 🙂

Kadangi vizualiai mūsų langai gavosi gal kiek per maži, nusprendžiau surizikuoti, ir angokraščiam dekora padaryti langų spalvos, dabar labai džiaugiuosi tuo sprendimu, vienintelis dalykas- aplink langus likusi ejot profiliuko juostelė balta, tad ateityje reikes ją uždažyti.

Skaičiai:

darbininkai priskaičiavo 182.36m2 sienų (neišmetant langų) + 42.1m2 cokolio. Beje, kai skaičiuosit kiek pas jus kvadratūros sienose, nepamirškit skaičiuot gatavos sienos įvertinant apšiltinimo storį 😉

Sunaudota :

63 maišai po 25kg Caparol CT185 Damkleber  klijavimo mišinio;

42maišai po 25kg Caparol 186M Armavimo mišinio;

~220m2 armavimo tinklelio Ejot 160g  1.1×50;

ir dar daug visokių kitokių reikalų.

Dekoras:

25kg +16kg Caparol gruntas su Muskat 14 spalva;

16 kibirų po  20kg Nano silikoninio 2mm dekoro  (liko pusė kibiro);

1 25kg kibiras silikoninio 2mm silikoninio dekoro Graphit 0 spalvos (liko pusė kibiro).

Rezultatu esu patenkintas.

KAMINAS IR KOLONA

Nors pagrindinis šildymas pas mus numatytas – dujinis, tačiau statėm kaminą, nes ateityje planuojam kombinuoti kietą/dujinį šildymą. Pirkom Konekt kamino sistemą 180mm + 2 vent+2vent (pasirinkima lėme tik geriausia kaina, turėjau nuolaidos kuponą dar nuo Restos, tad kaina buvo ženkliai geresnė, nei kitų alternatyvų).

Nuo žemės lygio darėm 2 ventiliacinius kanalus, į vieną eis toks kaip ir alsuoklis (nuo aukščiausio nuotekų taško iš virtuvės), kitas bus naudojamas 2 san mazgų ventiliacijai, kai nedirbs rekupas (pvz karštuoju periodu). kiti 2 vent kanalai  pradėti nuo ~180cm aukščio (prieš tai silikatinių plytų pagrindas), į vieną ventiliacijos šachtą iškart buvo dedamas polipropileninis vamzdis/dujų kondensacinis kaminas, į kitą bus įleistas virtuvės gartraukio išmetimas.

Kaminą statėm patys.

Stogo karkasas “gražiai apėjo kaminą, vėliau šiuos tarpus apdėsiu kieta priešgaisrine vata.

Kamino apatinis sijonas buvo padarytas darant stogo dangą, ir vėliau tiksliai išsimatavus ir sugalvojus ko norim, buvo užsakyta skarda kamino apskardinimui. Ventiliacijos kanalams angos buvo padarytos iš šonų ir uždengtos papraščausiom grotelėm, nudažytom derančia spalva.

Kaminą apskardino toks Artūras, gražiai tvarkingai padarė savo darbą. Drąsiai rekomenduoju, jei kam reikia apskardintojo Vilniuje ar jo rajone mielai pasidalinsiu kontaktais. Žinau, kad kepurelė ant kamino sukuria papildomą pasipriešinimą dūmams, tačiau kaip ir sakiau, kieto kuro kaminas bus nenaudojamas, arba naudojamas labai retais atvejais, tad  vandens/sniego patekimas pro kaminą būtų problema ( kol nebuvo stogelio, per lietų įkišus ranką į kaminą apačioje, aiškiai jautėsi lietaus lašai). Beje, šitoje nuotraukoje matosi ir ventiliacijos kaminėlis įmontuotas stogo skardoje, pirminė mintis buvo, jį naudoti palėpės erdvės oro ventiliacijai/ištraukimui (oro paėmimas ateina per neuždengtą angą ties įėjimu/kolona, bei per kelių cm tarpus tarp neoporo ir difuzinės plevelės). Tačiau šiuo metu ventiliacijos kaminėlio vamzdis nepradurtas per difuzinę plevelę, ir jis realiai ištraukinėja orą iį tarpo tarp skardos ir plevelės.

KOLONA

Dar gręžiant polius visam namus, buvo padarytas polis ir kolonai. Projekte buvo suplanuota 25×25 betoninė kolona, tačiau nusprendžiau daryti 25cm skermens apvalią koloną. Plastoj nusipirkau 25cm diametro plastikinį vamzdį  (sienelės storis 0.5, tad kolonos diametras gavosi  24cm. Taip pat, užsisakiau armaturos karkasą ir per kelias valandas užbetonavom koloną. Rezultatu patenkintas, gavosi lygi ir graži kolona, betono tekstūra gavosi tokia lygi, kad draugai net klausinėjo, kur užsisakinėjau betoninę koloną 😀

Užbetonavom….

Vamzdis vėliau išilgai buvo įpjautas bulgarke ir gražiai nusiėmė.